Daugeliui sumaniusių iškylas gamtoje teks galbūt sugrįžti į senus laikus, kai tekdavo vežtis ne vienkartinius, o įprastus buityje naudojamus indus arba tokius, kuriuos galima naudoti ne kartą. Europos Komisija siekia po kelerių metų šalyse narėse drausti naudoti vienkartines lėkštes ir įrankius. Draudžiamais turėtų tapti ir ausų krapštukai.

„Užduotis, kuri nustatoma iki 2030 m., yra perdirbti 55 proc. plastiko. Už likusią dalį, jei Lietuva apsiribos tik 55 proc., reikės sumokėti. ES siūlo apie 0,8 euro už kilogramą, tai kiek tonų bus neperdirbta, tiek reikės susimokėti į biudžetą“, – pasakojo aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Kavos ar vienkartiniai puodeliai, jų dangteliai ar plastiko lazdelės bei šiaudeliai vietoj šaukštelio – po kelerių metų gali būti jei ne draudžiami, tai bent jau apmokestinami. Šiuo metu Lietuva, pasak viceministro, perdirba apie pusę plastiko pakuočių, kai bendrijos vidurkis – apie 70 proc. Tiesa, ne visoms plastiko pakuotėms ar produktams yra alternatyvos.

„Jos yra gerokai brangesnės, kainos svyruoja dvigubai, priklausomai nuo kiekių. Ir tai – ne visiškai 100 proc. „žalias“ sprendimas, nes yra dar neišspręstų problemų, kaip kavos dangteliai. Pats puodelis yra perdirbamas, bet plastikinis dangtelis išlieka. Tokių neišspręstų niuansų yra, bet jei bus poreikis, tada atsiras ir sprendimai“, – sakė UAB „Šviežia kava“ komunikacijos vadybininkas Nerijus Pudžiuvėlis.

Pokyčiai neaplenks ir švenčių. Balionai, pripūsti helio dujų, vaikus džiugins tik surišti juostele, o jei tai bus plastikinis laikiklis, jį naudoti gali būti uždrausta. Gamintojus norima įpareigoti gaminti tik tokius, kurie suyra gamtoje.

„Virvelė yra tik gražu ir įdomu, kai balionas pripūstas helio dujomis, o taip pririšus prie virvelės, jis tempsis pažeme. Pripūtus helio dujomis, padidės kaina, ir tada mūsų užsakovai, prekybos centrai pasvarstys, ar verta skirti pinigus šitai reklamai“, – nuogąstavo UAB „Ponas Balionas“ direktorius Deimantas Stanevičius.

Europos Komisija eina pas vartotojus ir su kitais siūlymais mažinti plastiko naudojimą – surinkti ir perdirbi drėgnąsias servetėles, o plastikinius ausų krapštukus pakeisti, pavyzdžiui, mediniais. Gamintojai turėtų pasirūpinti ir cigarečių filtrais, tamponais ir net plastikiniais butelių kamšteliais, kad šie nesimėtytų.

Suskaičiuota, kad plastikas sudaro apie 70 proc. visų Europos jūrose randamų šiukšlių. Taisyklėms dar turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.