Trečiadienį, lapkričio 23 d., ES vykdomosios valdžios atskleistuose siūlymuose matyti, kad formalios vidaus įstatymų kūrimo procedūros turėtų išlikti, tačiau kone visi finansų politikos sprendimai būtų perimti iš nacionalinių parlamentų ir perduoti į Europos pareigūnų rankas.
Tokie siūlymai netruko sulaukti kaltinimų, kad Europoje naikinama demokratija. Europos komisija tokius pareiškimus piktai atmetė, tvirtindama, kad šie sprendimai būtini norint išsaugoti eurą.
Jaučiant rinkų spaudimą vykdyti glaudesnę ekonominę integraciją į euro zoną, ES vykdomoji valdžia pasiūlė, kad bendrą valiutą naudojančių šalių narių vyriausybės būtų priverstos savo biudžetus pateikti peržiūrėti ir Europos Komisijai, ir šalių eurogrupei – tik tada biudžetus svarstytų nacionaliniai šalių parlamentai.
Jei Europos Komisijai nepatiks kažkas, ji gali pareikalauti keisti biudžetą bei kitus šalies vyriausybės planus savo ekonomikos atžvilgiu.
Šalys, kurios peržengė ES nustatytus reikalavimus skolos ir deficito dydžiui, taip pat sulauktų akylesnio Briuselio kontroliavimo – jos turėtų teikti reguliarias ataskaitas apie pažangą mėginant pagerinti situaciją. Europos Komisija galėtų pateikti rekomendacijas, kaip tai turėtų būti daroma.
Visos euro zonos šalys taip pat būtų priverstos įsteigti nepriklausomas fiskalines tarybas – parlamentams neatsakingų „ekspertų“ institucijas – kurios sudarinėtų biudžeto ir ekonomikos prognozes. Kiekvienos šalies biudžetas turėtų būti pagrįstas šių fiskalinių tarybų ataskaitomis.
Su rimtomis problemomis susidūrusioms šalims, kaip ir toms, kurios turi finansinių sunkumų, Briuselis galėtų atsiųsti inspektorių komandas – panašias į „Troika“ stebėtojus, kurie lankėsi nuo bankrotų gelbėjamose šalyse.
