„Lietuva išlieka paradokso valstybe. Iš vienos pusės - gera ekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantys atlyginimai ir labai geri viešieji finansai. Tačiau tuo pačiu metu - didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos“, - žurnalistams sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jis pažymėjo, kad mokesčių ir išmokų sistema, kaip vertinama EK ataskaitoje, turi mažai įtakos mažinant skurdą.
„Skurdo lygis ir nelygybė yra viena aukščiausių ES, o mokesčių ir išmokų sistema turi mažai įtakos mažinant nelygybę Lietuvoje. (...) Skurdas susijęs su vyresnio amžiaus žmonėmis ir nepilnais namų ūkiais, skurdo ar socialinės atskirties rizika kaimuose beveik dvigubai didesnė nei miestuose“, - žurnalistams sakė A. Pranckevičius.
Tuo metu EK atstovybės vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pažymėjo, kad kita silpnybė, apie kurią kalbama jau ne pirmus metus, yra mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
„Jis (rodiklis. - ELTA) yra tapęs ne grėsme, o realybe. Nuo 2014 metų iki dabar sumažėjo (darbingo amžiaus gyventojų. - ELTA) nuo 1,8 iki 1,7 mln. Čia pradeda trūkti kvalifikuotų darbuotojų, bet, nepaisant trūkstamų įgūdžių, mažokai išnaudojamos aktyvios darbo rinkos priemonės, perkvalifikavimas, pagalba žmogui surasti vietą darbo rinkoje”, - sakė M. Vaščega.
Jis pastebėjo, kad darbo rinkoje potencialo yra, ir ypač gerai atrodo aukštesnį išsilavinimą turinčių žmonių užimtumo padėtis.
„Jei palygintume rodiklius užimtumo ir nedarbo lygmens prasme, ypatingai gerai situacija atrodo aukštesnį išsilavinimą turinčių. Jų nedarbas yra 3 proc. mažesnis nei ES vidurkis, o žemesnio išsilavinimo užimtumas nėra aukštas ir atsilieka nuo vidurkio”, - dėstė M. Vaščega.
Jo teigimu, darbdaviai Lietuvoje susiduria su IT srities darbuotojų trūkumu - šių darbuotojų Lietuvoje yra kiek mažiau nei 3 proc., o ES vidurkis yra beveik 4 proc.
EK ataskaitoje kalbama ir apie sritis, į kurias reikėtų nukreipti investicijas. Tai, anot M. Vaščegos, inovacijų, transporto, žaliosios ekonomikos sritys. Numatoma, kad ši ataskaita bus pagrindas Lietuvos ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021-2027 metais.
Kaip pažymima ataskaitoje, 2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Manoma, kad 2019 ir 2020 metais ekonomika augs lėčiau - atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.
