aA
Bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, o skurdo situacija Lietuvoje vis dar yra kritinė, rašoma trečiadienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą.
Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Viename svarbiausių vadinamojo Europos semestro dokumentų dėstoma, kad pernai Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuoti.

„Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis.

Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos. Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje“, – rašoma jame.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuvoje nesurenkama apie ketvirtadalis PVM, o tai yra maždaug 1 mlrd. eurų.

EK specialistų vertinimu, palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų pastaraisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – sakė A. Pranckevičius.

Ataskaitoje apie šalies ekonominę ir socialinę politiką rašoma, kad Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, tokių kaip slaugos ir socialinės paslaugos. Didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką“, – teigiama dokumente.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip pastebėjo A. Pranckevičius, universalios vaikų išmokos yra geras pavyzdys, kad įmanoma sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką tam tikroms visuomenės grupėms.

„Tačiau dalis visuomenės, ypač neįgalieji, bedarbiai, senyvo amžiaus asmenys, išlieka padidėjusios rizikos zonoje“, – sakė jis.

Per lėtos reformos

EK taip pat atkreipia dėmesį, kad švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūksta koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse“, – rašoma dokumente.

Jame dar pastebima, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose taip pat išlieka žemas.

„2018 metais jis siekė tik 6,6 proc. Lietuvoje, lyginant su 11,1 proc. ES“, – pastebėjo A. Pranckevičius.

Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje
© Shutterstock

EK nurodo, kad Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES.

„Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus“, – rašoma dokumente.

Dar viena aptariama sritis – augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema.

„Ji, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas“, – rašoma dokumente.

EK apibendrina, kad bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose.

„Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų mobilumą ir galimybes. Trūksta regioninio vystymosi strategijos, taip pat efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje“, – rašoma dokumente.

Prioritetas aplinkosaugai

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris, EK vertinimu, Lietuvoje yra žemas.

„Tą lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikos srityje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosauginiai mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.

Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą“, – dėstoma ataskaitoje.

Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savo ruožtu A. Pranckevičius pridūrė, kad Lietuva ėmėsi svarbių pirmų žingsnių plečiant mažiau kenkiantį ekonominiam augimui apmokestinimą, tačiau riboti viešieji ištekliai ir iššūkiai aplinkosaugos srityje reikalaus ambicingesnių sprendimų šia linkme.

„Naujosios Europos Komisijos paskelbta žaliojo kurso ambicija atsispindi ir Lietuvai skirtoje ataskaitoje. Lietuvos Vyriausybės parengto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimas bus ypač svarbus visą ateinantį dešimtmetį“, – sakė jis.

Atsižvelgdami į trečiadienį paskelbtą ataskaitą, Lietuvos atstovai turi parengti nacionalinę reformų programą, kurią balandžio pabaigoje pateiks EK. Ją įvertinusi, Komisija ES Tarybai pateiks Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymą.

2019 metais EK pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika toliau sparčiai vejasi kitas ES valstybes, tačiau jai reikia prisitaikyti prie mažėjančio gyventojų skaičiaus.

„Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 25 proc. Pagrindinės to priežastys – didelė emigracija ir nepalankios demografinės tendencijos.

Kad našumas ir augimo potencialas padidėtų, svarbu investicijas sutelkti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas, efektyvesnį išteklių naudojimą ir transporto jungčių gerinimą“, – dėstyta praėjusių metų ataskaitoje.

Pernai EK pastebėjo, kad Lietuva tam tikrą pažangą padarė mokesčių administravimo ir pensijų sistemos srityse. O švietimo, sveikatos priežiūros, pajamų nelygybės srityse pavyko pasiekti tik nedidelės pažangos. Galiausiai, plečiant mokesčių bazę, 2018 metais pažangos išvis nepadaryta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(114 žmonių įvertino)
4.5702

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (8)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad...

Ruošiamasi 5G diegimui tarptautiniuose transporto koridoriuose (3)

Lietuvai siekiant užtikrinti naujos kartos 5G ryšio plėtrą, bus rengiamas investicinis projektas...

Jau dabar užsisakius siuntą iš Kinijos ar JK gali tekti susimokėti brangiau (123)

Nuo 2021 metų liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebelieka pridėtinės...

Visagino baldų gamykla investicijų nestabdo: 750 tūkst. eurų robotas pakeitė keliolikos žmonių darbą (52)

Vienas didžiausių Visagino darbdavių baldų gamybos įmonė „ Visagino linija “ smarkiai...

Top naujienos

Mokslininkai aiškinasi, kur gali prasidėti kita pandemija: į pavojingą zoną pakliūna ir keli Europos miestai (27)

Tyrimas parodė, kad Mumbajus, Nairobis ir Džakarta yra tarp miestų, kurie galėtų tapti kitos...

Dėl „trikojo“ – išpuolis prieš Marijampolės pareigūnę: bijojau tęsti tarnybą, bijojau keršto (195)

Pareigūnę dėl „trikojo“ užsipuolęs bei ją iškoliojęs marijampolietis sulaukė itin...

Rimvydas Valatka. Marš, marš, tra-ta-ta!

Maršai yra gerai. Maršai sustyguoja tautos būtį: suvienija ir nubrėžia raudonas linijas,...

Į miestelį šalia Vilniaus išskirtinių prekių pirkti važiuoja net užsieniečiai: sukneles parduoda ir už 15 eurų (53)

Lankantis mažuose Lietuvos miesteliuose galima netikėtai atrasti parduotuvėles, butikus ar...

Parodė, ką po mirties apie žmogaus gyvenimą atskleidžia jo kūnas: vaizdai privers susimąstyti (7)

Kūnai, laikantys teniso raketes ar susėdę prie stalo pokeriui – tai vos keli iš daugybės...

„The Roop“ netrukus žengs turkio spalvos kilimu: prieš išvykdami į renginį grupės nariai demonstravo pritrenkiantį įvaizdį (137)

Atėjo „Eurovizijos“ dalyvių bei konkurso gerbėjų ilgai lauktas metas – sekmadienio...

Remigijus Misiūnas | D+

Lietuviški pėdsakai JAV–Ispanijos kare: mačiusiems Rusijos armiją tarnyba amerikietiškoje pasirodė dukart lengvesnė

1898 m. JAV–Ispanijos karas atvedė JAV tarp galingiausių pasaulio valstybių. Ir pirmasis karas,...

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (8)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Čmilytė-Nielsen: yra vienintelis kelias, kad atsivėrimai būtų saugūs ir žmonės nebemirtų (394)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu svarbiausias tikslas –...