Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as paskelbė apie šį žingsnį po susitikimo su 28 šalių bloko vadovais ir premjerais, kurie jau antrą kartą per dvi savaites buvo susirinkę aptarti Ukrainos krizės.
„Rusija turi suprasti, kad tai negali tęstis, kad ji turi pasukti dialogo keliu“, - sakė F.Hollande‘as.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas buvo nurodęs, kad „sienos negali būti perbraižomos, o regionai pereiti be atsako iš vienos šalies į kitą“.
Asmenų, kuriems paskelbtos tikslinės sankcijos dėl draudimo įvažiuoti į ES ir sąskaitų įšaldymo, pavardžių sąrašas bus paskelbtas vėliau penktadienį.
„Kai kurie jų tikrai yra aukšto rango“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.
ES lyderiai taip pat pavedė Komisijai parengti virtinę ekonominių sankcijų, kurios gali būti įvestos, jeigu viena didžiausių Europos politinių krizių nuo Šaltojo karo laikų dar labiau padidės.
„Apimame visas ekonomines sritis“, – sakė H.Van Rompuy, užsimindamas, kad tarp sankcijų gali būti ginklų embargas Rusijai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad ES tvirtai remia Jungtines Valstijas. „Jau laikas nusitaikyti į Putinui artimą ratą“, – sakė ji.
Blokas kiek anksčiau taip pat įšaldė derybas su Maskva dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos piliečiams.
Rusija į tai atsakė paskelbdama savo sankcijų sąrašą, į kurį įtraukė devynis JAV pareigūnus, tarp jų aukšto rango politinius veikėjus ir B.Obamos padėjėjus.
Be spaudimo Rusijai, ES taip pat nori pademonstruoti paramą Ukrainai.
Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė, kad dviejų dienų viršūnių susitikime didelis dėmesys taip pat bus kreipiamas naujosios Ukrainos vyriausybės stiprinimui, raginant 28 narių Bendriją paremti naująją ukrainiečių valdžią politiniais įsipareigojimais ir ekonomine pagalba.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pasirašys politinį susitarimą su ES lyderiais, kuriuo bus pabrėžtas Europos įsipareigojimas naujajai vadovybei Kijeve.
Nepaisant griežtų kalbų, Europoje taip pat esama susirūpinimo, kad gali būti padaryta pernelyg didelė ekonominė žala žemynui, lėtai kylančiam iš sunkios finansinės krizės.
„Rusijos ekonomikai jau kenkia tai, ką daro Putinas“, – sakė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kuris pridūrė, kad atsakomųjų sankcijų kampanija pakenks visiems.
„Mums reikia pasirengti ir tai reiškia, žinoma, tam tikrą pakenkimą sau“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoravo tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijų grėsmę, antradienį pasirašydamas sutartį, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos, pirmąkart išplečiant šalies teritoriją po Antrojo pasaulinio karo.
Sekmadienį Kryme vykusiame referendume, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu, beveik 97 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir perėjimą prie Kremliaus valdymo.
Po vasarį įvykusio audringo valdžios pasikeitimo Kijeve, V.Putinas pasinaudojo vietos sukarintų pajėgų pagalba, užimdamas maždaug Belgijos dydžio pusiasalį, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių. Kryme esantis Sevastopolio uostas taip pat yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Ukrainoje per tris mėnesius vykusius audringus protestus buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o į valdžią atėjo proeuropietiški lyderiai, siekiantys išvesti Ukrainą iš Maskvos įtakos zonos.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusijos intervencija Kryme žymi „didžiausią grėsmę Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“.
Paskelbtas pavardžių sąrašas
Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas dar 12 asmenų, kaltinamų prisidėjus prie Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Rogoziną ir du prezidento Vladimiro Putino padėjėjus.
ES įšaldo į šį sąrašą įtrauktų asmenų aktyvus Bendrijos teritorijoje, taip pat nebeišduos jiems visų atvykti į Europos Sąjungą.
Į sąrašą, kuris papildė ES paskelbtą anksčiau šį mėnesį, buvo įtraukti du artimiausios V.Putino aplinkos veikėjai – prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas ir prezidento padėjėjas Sergejus Glazjevas.
Sankcijos taip pat bus taikomos Kryme dislokuotų Rusijos pajėgų, kurias Maskva įvardija tik kaip vietos savigynos pajėgas, faktiniam vadui – generolui Igoriui Turčeniukui.
ES taip pat taikys sankcijas Krymo rinkimų komisijos vadovui Michailui Malyševui, vadovavusiam praeitą savaitgalį surengtam prieštaringai vertinam referendumui, ir Valerijui Medvedevui – Sevastopolio rinkimų komisijos pirmininkui.
„Visos tos sankcijos nevertos nė vienos Rusijai grįžusios Krymo žemės smiltelės“, – D.Rogozinas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
ES sąrašas „yra labai panašus į JAV“ parengtą asmenų, kuriems Vašingtonas taikys atskiras sankcijas, sąrašą, pažymėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).
Visas sąrašas yra toks:
1. Dmitrijus Rogozinas, Rusijos vicepremjeras.
2. Sergejus Glazjevas, Rusijos prezidento patarėjas.
3. Valentina Matvijenko, Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.
4. Sergejus Naryškinas, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas.
5. Dmitrijus Kiseliovas, Rusijos federalinės informacijos agentūros „Rossija segodnia“ direktorius.
6. Aleksandras Nosatovas, Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas.
7. Valerijus Kulakovas, Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas.
8. Vladislavas Surkovas, Rusijos prezidento padėjėjas.
9. Michailas Malyševas, Kijevo nepripažintas Krymo centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.
10. Valerijus Medvedevas, Kijevo nepripažintas Sevastopolio rinkimų komisijos pirmininkas.
11. Generolas pulkininkas Igoris Turčeniukas, Rusijos pajėgų Kryme de facto vadas.
12. Jelena Mizulina, Rusijos Valstybės Dūmos deputatė.
Sankcijos šiame sąraše išvardintiems asmenims įsigalioja kovo 21 dieną.
Anksčiau ES patvirtino sąrašą, kuriame minimi aštuoni Krymo ir 13 Rusijos piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Europos Sąjungą ir kurių aktyvai įšaldyti ES teritorijoje.
Tad bendras asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, skaičius dabar yra 33.