Kaip nurodo BBC, banko veiksmai nustebino daugelį analitikų.
Buvo tikimasi, kad dėl infliacijos ir silpno euro zonos atsigavimo ECB imsis veiksmų, tačiau metų pabaigoje.
„Defliacijos rizika ir stipresnis euras, atrodo, motyvavo ECB veiksmus. Akivaizdu, kad vadovaujant Mario Draghi ECB veikia daug aktyviau, nei vadovaujant jo pirmtakams", - teigia ING analitikas Carstenas Brzeskis.
Spalį euro zonoje infliacija sumažėjo iki 0,7 proc.
„Šis ECB sprendimas sveikintinas, siekiant suvaldyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl euro stiprėjimo. Tačiau fundamentaliai euro zonos ūkio realaus sektoriaus raidai jo įtaka bus minimali. Žemesnė už žemą pinigų kaina nėra tas veiksnys, kuris paskatintų kenčiančių periferinių šalių finansines įstaigas aktyviau skolinti ir taip padėti jų ekonomikoms ropštis iš recesijos”, - mano DNB vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuvai palūkanų mažinimas atliks teigiamą vaidmenį.
„Pirmiausia, brangesnis euras, o drauge ir litas, blogina lietuviškų prekių ir paslaugų konkurencingumą Rytų rinkose, kur ir be šių objektyvių veiksnių konkuruoti darosi vis sudėtingiau. Tad ECB sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas šįkart atliko gelbėjimo rato vaidmenį ir Lietuvai. Antra, apkarpytos bazinės palūkanų normos tik patvirtino ECB pažadą, kad palūkanų normos išliks rekordinėse žemumose ilgesniuoju laikotarpiu. Tai turėtų Lietuvos įmonėms įlieti papildomai optimizmo skolinantis ir dar paskatinti beįsisukančius investavimo į plėtrą ir modernizavimąsi procesus”, komentare rašo I. Genytė-Pikčienė.
