Europos bankų sąjunga – be Švedijos

Po beveik keturių mėnesių diplomatinių kovų, lydymų nesutarimų tarp euro zonos didžiųjų Vokietijos ir Prancūzijos, finansų ministrams galiausiai pavyko pralaužti ledus. Europos centrinis bankas dar 2014-aisiais pradės iki 200 euro zonos skolintojų priežiūrą, rašo “Financial Times”.

Dvylika valandų truko sudėtingos diskusijos baigėsi tik ketvirtadienį ketvirtą valandą ryto. Vien Vokietija ir Prancūzija savo nesutarimus aiškinosi keturias valandas.

Pagal pasiektą kompromisą ECB bus tiesiogiai atsakingas už tuos bankus, kurie turi turto daugiau negu už 30 mlrd. eurų, arba pagaminančių daugiau negu penktadalį nacionalinio produkto.

Į šią kategoriją patenka maždaug 150-200 Prancūzijos bankų. Maži Vokietijos žemių bankai, kaip šalis ir siekė, lieka nacionalinio banko priežiūroje. ECB prižiūrės ne mažiau kaip tris bankus kiekvienoje euro zonos šalyje.

Švedija – už bankų sąjungos ribų

Nagrinėjant bankų sąjungos klausimą, sudėtingas trinties taškas buvo diskusijose dėl ne euro zonos šalių, abiem atvejais – priklausant bankų sąjungai ir ne, balsavimo teisių. Serija sudėtingų nuostatų buvo įtraukta, siekiant sumažinti teisinius suvaržymus, kurie neleidžia ne euro zonos šalims balsuoti ECB.

Tačiau to pasirodė maža Čekijai ir Švedijai, kurios pozicija yra viena kertinių ir Lietuvai, kadangi didžioji dalis mūsų šalyje veikiančių bankų yra švediško kapitalo. Šios dvi šalys aiškiai pareiškė, kad artimiausiu metu prie sąjungos nesijungs.

EBA - „dvigubos daugumos principas“

Didžioji Britanija palaipsniui pasiekė savo dėl reikalavimo dėl „dvigubos daugumos“ principo Europos bankininkystės institucijoje (EBA), kuri koordinuoja nacionalinių priežiūros institucijų darbą.

Ne euro zonos šalys reikalavo tokio sprendimo, kad būtų užtikrinta reali jų teisių atstovavimo galimybė institucijoje. Jeigu to nebūtų užtikrinta, euro zonos šalių balsų dauguma užgožtų mažumos nuomonę.

Didžioji Britanija, kurie siekia likti bendroje rinkoje su labiau integruota euro zona, yra patenkinta finansų ministrų pasiektu sprendimu.

Kiti žingsniai - vėliau

Priežiūros planas – yra pirmasis žingsnis euro zonos bankų sąjungos link, skirtos sugrąžinti pasitikėjimą, sumažinti skausmingai aukštas skolinimosi kainas periferiniams bankams.

Per diskusijas Vokietijos finansų ministras Wolfgang'as Schaube leido aiškiai suprasti, kad iki 2014 nebus svarstomas vienas pagrindinių reformos klausimų – sukurti 500 mlrd. eurų gelbėjimo fondą, iš kurio būtų galima tiesiogiai padėti į bėdą patekusiems bankams.