aA
Įpykę euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį turėtų išreikšti tvirtą palaikymą Briuseliu ginče dėl Italijos biudžeto, galinčiame išprovokuoti beprecedentį konfliktą.
Italija
© Shutterstock

Italijos ekonomikos augimas sulėtėjo, nedarbo lygis išaugo, o valstybės skola yra milžiniška. To daugiau nei pakanka rimtam susirūpinimui, kuris tvyro euro zonos šalių finansų ministrams renkantis į pirmąjį savo susitikimą po to, kai Briuselis atmetė Romos ateinančių metų biudžetą.

Visgi didžiausią grėsmę turbūt kelia ne prasti ekonomikos rodikliai, bet Romos pozicija. Italijos populistų vyriausybė, panašu, nenusiteikusi žaisti pagal sutartas taisykles.

„Visiems neramu“, – sakė vienas Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas, keliems šaltiniams naujienų agentūrai AFP patvirtinus, kad dauguma iš 19-os euro zonos finansų ministrų palaikys griežtą Europos Komisijos poziciją.

Ir anksčiau būta, kai bendrosios valiutos bloko narės nepaisė kolektyvinių biudžeto gairių, tačiau nė viena to nedarė „taip atvirai ir sąmoningai“ kaip Italijos valdančioji populistų koalicija.

Tokia beprecedentė provokacija gali sulaukti beprecedenčio atsako. Jei Italijos ministro pirmininko Giuseppe Conte vyriausybė nesilaikys bendros tvarkos, ji gali sulaukti milžiniškų baudų.

„Tai būtų neišvengiama“, – AFP sakė ES aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Italija, ypač jos kraštutinių dešiniųjų sparno vicepremjeras Matteo Salvini, neketina nusileisti ir, panašu, netgi mėgaujasi galimybe nepaklusti Briuseliui.

Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Salvini „Šiaurės lygos“ ir prieš isteblišmentą nusistačiusio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) vyriausybė numačiusi, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokiu atveju jis bus tris kartus didesnis nei planavo ankstesnis centro kairiųjų ministrų kabinetas.

Spalio 23 dieną Europos Komisija nusiuntė Romai laišką, kuriame informavo, jog atmeta šalies parengtą 2019 metų biudžetą. Tai pirmasis toks atvejis, nors Italija tikrai nėra pirmoji šalis, pažeidusi euro zonos taisykles.

Italija turi iki lapkričio 13 dienos pateikti pataisytą biudžeto projektą.

Šalies prezidentas Sergio Mattarella pažadėjo „konstruktyvų dialogą“ su europinėmis institucijomis. Tačiau M. Salvini reakcija buvo griežta: „Joks laiškas neprivers mūsų nusileisti. Italija daugiau niekada nebesiklaups.“

Briuselis veikiausiai atlaidžiau žiūrėtų į Romos sprendimą didinti išlaidas, jei dabartinė ekonominė padėtis leistų tikėtis geresnių perspektyvų ateityje.

Tačiau Italijos nedarbo lygis viršija 10 proc. – yra gerokai didesnis už euro zonos vidurkį, o ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį sustojo.

Koalicijos parengtas biudžetas remiasi prognoze, kad metinis biudžeto augimas sieks 1,5 procento. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tai laiko optimistine prognoze ir mano, kad augimas sudarys tik 1 procentą.

Stebimas obligacijų pajamingumo skirtumas

G. Conte tvirtina, kad mažas augimo rodiklis yra viena svarbiausių priežasčių didinti išlaidas ir tokiu būdu paskatinti ekonomikos augimą bei išvengti recesijos. Tačiau Briuselis būgštauja, kad augantis deficitas gali sukelti naują skolų krizę.

Italijos valstybės skola sudaro 2,3 trln. eurų, arba 131 proc. BVP – didesnis skolos ir BVP santykis euro zonoje yra tik Graikijoje. Net jei Briuselis užmerktų akis ir nenubaustų Romos, tai neabejotinai padarytų rinkos.

Reitingų agentūra, „Moody‘s“ jau sumažino Italijos skolos reitingą, o „Standard & Poor's“ pakeitė reitingo prognozę iš „stabilios“ į „neigiamą“.

Italijos centrinio banko vadovas Ignazio Visco išsakė susirūpinimą, kad skolinimosi kainos kils, o politologai savo ruožtu įspėjo, kad koalicija gali pajusti „Šiaurės lygos“ rinkėjų spaudimą.

Dešimties metų trukmės Italijos vyriausybės obligacijų ir tokios pat trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas, kuris yra atidžiai stebimas, padidėjo nuo maždaug 130 bazinių punktų 2018 metų pirmąjį ketvirtį iki apytikriai 300 punktų.

Padėtis labai primena Graikijos skolų krizę, išskyrus faktą, kad audros epicentre atsidūrusi Italijos ekonomika yra kur kas didesnė ir svarbesnė euro zonai, tad ją gelbėti būtų itin keblu.

„Italija gali tapti kita valstybe, kuriai reikės Europos stabilumo mechanizmo“, – AFP sakė ES aukšto rango pareigūnas, turėdamas galvoje tarpvyriausybinę struktūrą, kurios funkcija – sutelkti finansinius išteklius ir suteikti finansinę paramą euro zonos valstybėms, susiduriančioms su finansavimo problemomis.

„Šiuo metu tai tėra spėjimas, bet tokia grėsmė reali“, – pridūrė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių (16)

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Naftos kainų kritimo priežasties reikia ieškoti Vašingtone (1)

Naftos kainų kritimą lėmė priežastys toli už naftos rinkos ribų, o pagrindinės iš jų reikia...

Nusimato naujų draudimų: „vaikišką šampaną“ gali tekti užmiršti (3)

Seimas nusiteikęs uždrausti „vaikišką šampaną“ – parlamentarai ketvirtadienį po...

JCDecaux“: JK politikos nestabilumas sumažino aiškumą šalies reklamos rinkoje

Kelių Jungtinės Karalystės (JK) ministrų atsistatydinimas dėl nepasitenkinimo išstojimo iš...

Kas naujo Baltijos šalių startuolių rinkoje? (1)

Baltijos regione gyvena vos 6 mln. žmonių, tačiau bendrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienam...

Top naujienos

„Rytas“ ginasi nuo mįslingomis aplinkybėmis klube dirbančio ispano skundų (6)

Vilniaus „Ryto“ ekipoje nebepageidaujamas, bet sutartį tebeturintis specialistas iš Ispanijos...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (91)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (636)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių (16)

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Mokytojų algos vėl bus keičiamos: nauji pataisymai bus parengti per dvi savaites (35)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (35)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (83)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (70)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (7)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...