NKL planas patvirtintas liepos 26 d. vykusiame nuotoliniame Europos Sąjungos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje. Anksčiau šį Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą teigiamai įvertino Europos Komisija.

Tai leidžia gauti avansinį 289 mln. eurų, arba 13 proc. plano lėšų, mokėjimą dar vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Anksčiau šalyje dėl NKL plano lėšų naudojimo kilo daug prieštaravimų: Seime kilo klausimų dėl skaidrumo, pasigesta dėmesio regionams, prezidentas Gitanas Nausėda pasigedo daugiau dėmesio regioninei atskirčiai, nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui, daugiau diskusijų su socialiniais partneriais, planą kritikavo ir savivaldybių atstovai.

Planas „Naujos kartos Lietuva“ daugiausia investuos į žaliąją pertvarką, kuriai skiriama 43 proc., skaitmeninę transformaciją (31,5 proc.), taip pat sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Finansų ministerija pabrėžia, kad planu siekiama įgyvendinti EK rekomendacijas Lietuvai – vykdyti reikalingas reformas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad planas sudarys sąlygas sparčiau kurti aukštą pridėtinę vertę, vykdyti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją, sudaryti sąlygas geresnėms švietimo, sveikatos, ir socialinėms paslaugoms.

Planuojama, kad didžioji dalis plano lėšų būtų panaudota per trejus metus: kitąmet priemonėms numatoma skirti 435 mln. eurų, 2023 m. – 609 mln. eurų, 2024 m. – 624 mln. eurų, 2025 m. – 293 mln. eurų, o 2026 m. – 114 mln. eurų.

„Šiandien ECOFIN galutinai patvirtino mūsų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) planą, kuris vadinasi NKL, kuriame suplanuotos 2,225 mlrd. eurų investicijos iki 2026 metų, skirtos ekonomikos atsigavimui ir atsparumo didinimui šalyse narėse. Ir iš tiesų šis planas Lietuvoje spręs struktūrines problemas, kadangi pats plano konstravimas buvo toks, kad jis turėtų padengti žaliojo kurso tikslus, taip pat skaitmeninės transformacijos, ir taip pat atliepti Europos tarybos šalims skiriamas rekomendacijas“, – paaiškino Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Gintarė Skaistė

Ji akcentavo, kad Lietuvos planas 93,5 proc. atliepia nacionalines rekomendacijas, kai kitose šalyse vidurkis siekia 65,8 proc., pagal tai Lietuva užima pirmąją vietą. Ministrė žada struktūrinį proveržį problemų, kurios imlios pinigams, sprendime.

Po plano patvirtinimo, dar reikės su EK pasirašyti finansavimo susitarimą, kuriame bus aptariami procedūriniai plano įgyvendinimo klausimai, ir bus išmokėtas avansas.

„Kalbant apie tolimesnes lėšas jos bus išmokamos vėliau atsiskaitant už plane numatytus rodiklius“, – kalbėjo ministrė.

Iš viso 2021-2026 m. Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų, kurie šalį pasieks dalimis, įgyvendinus plane numatytus tikslus ir pasiekus su EK suderintus rodiklius konkrečiose srityse.

Finansų ministerija skaičiavo, kad į ekonomiką įliejus virš 2 mlrd. eurų, BVP papildomai per metus paaugtų 1,7 proc., o vienas euras atneštų vidutinę 1,9 eurų grąžą, iš viso 4,2 mlrd. eurų.

„Jau pradėjome įgyvendinti atskiras reformas, kurios buvo numatytos mūsų NKL plane. Jei įsipareigojimai buvo tam tikri reformų veiksmai, tai, pvz., vienišo asmens išmoka, kuri buvo numatyta kaip reformų veiksmas šiame plane, jau yra priimtas įstatymas ir pradėtas įgyvendinti, taip pat parengta Tūkstantmečio mokyklų pažangos programos koncepcija bei įgyvendinti net keli veiksmai dėl šešėlio mažinimo ir efektyvesnio mokesčių administravimo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Šių metų biudžete numatyti 149 mln. šio plano įgyvendinimui: „Pagrindiniai veiksmai numatyti šiais metais – tai yra 200MW energijos kaupimo įrenginių įrengimas, taip pat Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtra, taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių akseleravimo programas“.

Ruošia apynasrį kriptovaliutoms ir gryniesiems

Taip pat ECOFIN posėdyje buvo pristatytas 2021 m. liepos 20 d. paskelbtas teisės aktų pasiūlymų paketas, skirtas visapusiškam ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (AML/CFT) sistemos stiprinimui.

EK siūlo sustiprinti kriptografinio turto tiekėjų priežiūrą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo aspektu. ES lygmeniu numatoma riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais – siūlomas didžiausias 10 tūkst. eurų limitas. Taip tikimasi riboti nelegalias veiklas ir kovoti su neapskaitytomis pajamomis bei šešėline ekonomika.

„Remiame iniciatyvas, skirtas stiprinti ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą. Ypač svarbūs siūlymai, kuriais siekiama suvienodinti esminių taisyklių ir nuostatų taikymą šalyse narėse, užtikrinant vienodą įgyvendinimo kokybę. ES priežiūros institucijos sukūrimas yra vienas svarbiausių paketo klausimų. Turime siekti, kad naujoji institucija turėtų pakankamai platų mandatą ir kompetencijas bei apimtų visą finansų sistemą. Ateityje matytume galimybę plėsti vieningą ES lygmens priežiūros mechanizmą ir į kitus sektorius, neapsiribojant tik finansų sistema“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Anot jos, po reglamento patvirtino įgyvendimas būtų dar po trijų metų, todėl realaus pokyčio artimiausiu metu nebūtų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)