Ar jų vieton Lietuvos pramonininkai neims ieškoti darbininkų iš trečiųjų šalių, ar pabrangs statybos darbai? Valdžia net nežada kokiomis nors priemonėmis išlaikyti gabius specialistus šalyje, nestabdo “protų nutekėjimo”. Tėvynėje dirbti nebenaudinga, žmones vilioja didesni pinigai.

Ieško kaimuose

„Į užsienį vyksta ne tik jauni statybininkai, bet ir brandaus amžiaus žmonės, - teigė Klaipėdos statybos įmonės „Vojava“ vadovas Sigitas Galentas. – Iš mūsų išvažiavo net 50-metis mūrininkas. Jau nekalbu apie jaunus statybininkus. Kas ir kodėl išvyksta? Manau, važiuoja ne tik uogų rinkti – jas dažniausiai renka tie, kurie Lietuvos statybose dirbo nekvalifikuotais darbininkais.“

„Statybininkų stygių pajutome gegužę, - sakė Klaipėdos statybos įmonės „Statka“ direktorius Liudvikas Dūda. – Uždarbiauti išvyko jau du mūsų darbuotojai: plytelių klojėjas ir tinkuotojas.

Eilės laukia dažytojas. Pradėjome laikraščiuose spausdinti skelbimus, tačiau atsiliepia nedaugelis. Priėmėme penkis statybininkus iš Šilutės – jie kasdien atvyksta į uostamiestį.

Daugelis kompanijų darbininkų ėmė ieškoti kaimuose, samdo ir menkai kvalifikuotus, mūrijusius tik karvidžių sienas.“

L.Dūda mano, kad darbininkai išvyksta trumpam, nes Vakaruose darbo sąlygos kur kas sunkesnės nei Lietuvoje, ne kiekvienas ten ilgai ištvers.

„Ėmė trūkti statybininkų, nes visi traukia uždarbiauti į užsienį, - sakė Šiaulių statybos bendrovės „Rotonda“ darbų vykdytojas Alvydas Misiukas. – Tenka darbininkų ieškoti atokiausiose vietose - skelbimus, kviečiančius įsidarbinti, spausdiname rajonų laikraščiuose. Dabar pas mane dirba 10 žmonių iš Kelmės, 3 – iš Baisogalos, atvyko žmonių iš kaimų.“

Pasak A. Misiuko, tie statybininkai, kurie išvyko dar prieš įstojant į ES, dabar pagal statybininkų specialybes dirba Skandinavijos šalyse. „O jauni ir nepatyrę renka braškes Airijoje, - sakė „Rotondos“ darbų vykdytojas. – Liko tie, kurie į užsienį nepanoro vykti dėl šeimyninių aplinkybių ar amžiaus.“

Trūksta mūrininkų

A. Misiukas sakė, kad Lietuvoje ypač trūksta mūrininkų, tinkuotojų, akmentašių, klinkerinių plytų mūrytojų. “Lengviau rasti apdailos specialistų, tačiau kitokių aukštos kvalifikacijos statybininkų jau tenka rimčiau ieškoti. Visais būdais saugome kolektyvo branduolį, patyrusius darbininkus, kad vėliau netektų ieškoti“, - sakė A. Misiukas.

S. Galentas taip pat teigė, kad rinkoje jau jaučiamas pagrindinių specialybių statybininkų – mūrininkų, tinkuotojų, stalių, dailidžių stygius. Patalpų apdailos specialistų, plytelių klojėjų, vandentiekininkų rasti lengviau. „Su stogdengiais problemų nėra, nes jie – universalūs žmonės, o daug darbo turi tik vasarą. Žiemą stogdengiai imasi kito profilio darbų“, - pasakojo S. Galentas. L. Dūda teigė, jog stinga visų rūšių statybos specialistų.

Jeigu specialistai ir toliau vyks į užsienį, statybos paslaugų kainos ir ateityje didės. Pabrango ne tik statybos firmų, bet ir pavienių meistrų paslaugos. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Palangoje beveik nebeliko kvalifikuotų apdailininkų, remontininkų, dažytojų – pasiliko girtuokliai ir brokdariai, o likę sąžiningi meistrai turi darbo ligi rudens.

Lietuviai – universalūs

S.Galentas pabrėžia tokį Lietuvos statybininkų bruožą, kaip universalumas. „Lietuva – statybininkų kraštas. Dar TSRS laikais pas mus būdavo komplektuojamos puikios brigados dirbti atsakingiausiose statybose. Per ilgus metus mūsų statybininkai tapo ne tik profesionaliais, bet ir universaliais specialistais, moka visokių gretutinių profesijų. Todėl ES ir JAV darbo jėgos rinkose jie yra, vaizdžiai tariant, “konkurencinga prekė“. Žinau, kad Lietuvos statybininkai, Norvegijoje ir JAV surinkdami namus iš lengvųjų konstrukcijų, pelnė gerą vardą“, - sakė S. Galentas.

Dirba kaip vergai

Du patyrę 30-mečiai statybininkai, turintys mūrininkų, gipso montuotojų specialybes, 2003 metais išvyko į Vokietiją statyti privačių namų. „Jie triūsia po 10-12 valandų per dieną, dirba labai sunkiai, tačiau neketina greitai grįžti, - „Klaipėdai“ pasakojo statybininkams artimas žmogus. – Jie taupo valgio sąskaita, perka pigiausius produktus.

Apie pramogas net nekalba. Uždirba atsisakydami gyvybiškai svarbių dalykų. Mūsų žmonėms svarbiausia – finansai, o sunkumus jie iškęs. Vaikinai per mėnesį į rankas gauna po 6 tūkst. Lt, lieka maždaug 4 tūkst. Lt. Pasakoja, kad atsidūrė lyg kalėjime, bet kenčia, nes uždirba pinigus butui, o po 2-3 metų būtinai grįš.“

Kalbėdami apie tuos du statybininkus, statybos įmonių vadovai sakė, jog toks darbingumas, ištvermė – mūsų žmonių koziris ES statybos paslaugų rinkoje. „Toje pačioje Norvegijoje, kur statybos kokybei keliami mažesni reikalavimai, mūsų specialistai visa galva pranoksta vietinius, įpratusius dirbti kitaip – griežtai pagal darbotvarkę, neviršydami normos“, - teigė S. Galentas.

„Vieno išvykstančiojo klausiu, kiek tau mokėti, kad pasiliktum, - sakė L. Dūda. – Atsako, kad čia tokių pinigų niekada neregės, o jeigu ten pasidarys nebepakenčiama, būtinai grįš atgal.“

Uždarbiauti – į Rusiją

Ne tik ES šalys ir JAV tampa Lietuvos statybininkų darbo vieta. Pastaruosius 10 metų mūsų statybininkai daugiau ar mažiau sėkmingai dirba Rusijoje, tiksliau – Maskvoje. „Į Rusiją išvyko keli mano darbininkai, jau seniai sulaukę 50 metų. Ten šie žmonės gali uždirbti kur kas daugiau nei Lietuvoje. Jiems nekyla problemų dėl užsienio kalbos. Lietuvoje tokio amžiaus statybininkams sunku rasti padorų darbą, - sakė nedidelės Klaipėdos firmos darbų vykdytojas. – Maskvą jau seniai stato nebe maskviečiai, kuriems statybininko darbas – neprestižinis.

Rusijos sostinės statybose darbuojasi moldavai, ukrainiečiai, uzbekai. Netgi po 1993 metų perversmo sudegintą Rusijos parlamento pastatą atstatinėjo ne Maskvos firma, bet kompanija iš Turkijos. Statybininkai iš Lietuvos Rusijoje vertinami. Vienintelė Lietuvos statybininkų problema Maskvoje – ne visada sąžiningi užsakovai ar generaliniai rangovai. Čia – kaip pasiseks.“

„Gastarbaiteriai“ Lietuvoje

Ar, išsekus mūsų šalies darbo jėgos rinkai, galima tikėtis pigios darbo jėgos antplūdžio į Lietuvos statybas iš Kinijos ir Indijos, Tadžikistano ir Turkijos? Pasak Lietuvos darbo biržos specialistų, dar daug metų neverta laukti „gastarbaiterių“ iš ES šalių, išskyrus pavienius specialistus, pavyzdžiui, universitetų profesorius. Į Lietuvą atvykstančio trečiojo pasaulio šalių darbo jėgos kiekį riboja įstatymai, kurių artimiausiu metu niekas neketina keisti.

Kiek kvalifikuotų darbininkų išvyko iš Lietuvos? Kol kas valstybinė įstaiga negali pateikti tikslių ir oficialių duomenų. Galima sužinoti tik pavienius faktus, pagrįstus turizmo agentūrų, vežančių „gastarbaiterius“, bei agentūrų, įdarbinančių žmones užsienyje, dirbančių pagal licencijas, duomenimis. Agentūros „Excelsitas“ direktorės Jelenos Riazanovos duomenimis, įstojus į ES, ši agentūra iš Klaipėdos į Airiją ir Didžiąją Britaniją oficialiai išvežė nemažai įvairių profesijų specialistų.

„Suvirintojų, statybininkų – 20 proc., aptarnavimo sferos – 50 proc., virėjų – 5 proc., vairuotojų – 4 proc., apsaugos darbuotojų – 4 proc., stomatologų – 1 proc., žmonių be specialybės – 9 proc. Iš Didžiosios Britanijos kelis kartus mums užsakė mūrininkų, turinčių darbo patirties, - sakė J. Riazanova. – Darbdavys užsienietis neslepia norintis statybininkų nuo 30 iki 45 metų, aptarnavimo sferos darbuotojų – iki 35 metų. Šio amžiaus žmonės dažniausiai ir išvyksta iš Lietuvos.“

Pasak kai kurių įdarbinimo agentūrų darbuotojų, Didžiosios Britanijos ir Airijos darbo rinka gali netrukus prisipildyti, o tada mūsų „gastarbaiteriams“ bus prastai. Didžiosios Britanijos statybose konkuruoja su mūsiškiais. Lenkijos piliečiai, ypač nekvalifikuoti darbininkai, sutinkantys dirbti ne tokiomis naudingomis sąlygomis.

Įdomi, sąlygiškai nauja vieta ES darbo rinkoje – medikų įdarbinimas. Iš Lietuvos išvyksta vienas kitas gerai uždirbantis ginekologas, kardiologas. Tokius specialistus tiesiogiai kviečiasi darbdavys, pavyzdžiui, stambi klinika. Vidurinysis personalas išvyksta per agentūras. Norvegijoje reikia akušerių, Vokietijoje – slaugytojų, Italijoje – greitosios medicinos pagalbos specialistų. Tačiau tikslus išvykusių medikų skaičius nežinomas.

Lietuvos darbo rinkos specialistai prognozuoja, kad darbininkų išvykimas iš Lietuvos sumažės rudenį. Pirma, baigsis sezoniniai darbai, antra, grįš nusivylusieji „vakarietišku rojumi“, neištvėrę vergiško darbo.