aA
Pasaulyje mėsos vartojimas iki 2030-ųjų metų augs po procentą, vis dėlto šis skaičius bus mažesnis nei pastarąjį dešimtmetį. Pasaulinė paklausa labiausiai veikia ES mėsos sektorių, tačiau patys europiečiai mėsą rinksis dar rečiau nei anksčiau – iki 2030-ųjų suvartosime maždaug po 100 g mažiau nei 2017 m.
Maisto prekės
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau mums atsisakius mėsos, peilius galąs tolimųjų kraštų valgytojai, kuriems mėsą mielu noru eksportuotų mūsų perdirbėjai.

Populiarins jautienos vartojimą

Kaip skelbia Europos Komisijos (EK) apžvalgininkai, nors jautienos gamyba pernai stabilizavosi, artimiausiais metais ji vėl trauksis. Tam turės įtakos mažėjanti jautienos paklausa ES rinkoje, mažėjančios karvių bandos.

Skaičiuojama, kad jautienos vartojimas nuo 10,8 kg vienam ES gyventojui 2017 m. 2030 m. sumažės iki 10,1 kg.

Tačiau Lietuvoje jautiena yra tik trečia pagal vartojimą mėsa (jos suvartojimas nuo paukštienos atsilieka penkis kartus), o ją ir toliau vis rečiau rinksis ir ES valgytojai, tad ar tai nereikš didelių nuostolių mūsų šalies mėsinei galvijininkystei?

Buvusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė viliasi, kad iki 2030-ųjų Lietuvos mėsinės galvijininkystės sektorius plėsis 10–20 proc., lygiagrečiai augs ir mėsos vartojimas.

„Lietuvoje suvartojama labai nedaug kokybiškos jautienos, todėl stengiamės populiarinti šią mėsą. Pavyzdžiui, Argentinoje per metus asmuo suvartoja apie 70–80 kg jautienos, o pas mus – viso labo kelis kilogramus“, – nusivylusi pašnekovė.

Anot V. Živatkauskienės, daug dėmesio norima skirti grynakraujams mėsiniams galvijams populiarinti, mat šiandieną iš 177 tūkst. Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų tik 41 tūkst. grynakraujai.

Todėl pagrindinis LMGAGA tikslas – išsigryninti sektorių. Kitaip tariant, ūkis turi apsispręsti, ar pereiti prie mėsinės galvijininkystės, ar likti prie pieno ūkio aklai nesiekiant susižerti skiriamų subsidijų.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Lietuvos ūkiuose yra 21 mėsinių galvijų veislė, tačiau rinkoje jau išgrynintos 4 veislės – limuzinai, šarolė, angusai, aubrakai. Norime plėsti sektorių, bet orientuotis į grynaveislių mėsinių galvijų auginimą. Šiandieną šį sektorių iškreipia pieno ūkiai. Pieno supirkimo kainoms sumažėjus, ūkininkai ėmėsi auginti mišrūnus, nes už pirmos kartos mišrūnus mokama parama. Tokios karvės yra melžiamos, o jų prieauglis parduodamas mėnesio amžiaus arba atskiriamas nuo karvės ir duodama šiek tiek pieno. Savaime aišku, kad veršeliui tiek pieno neužtenka, todėl jis nepriauga tokio svorio, kuris būdingas laikantis visų auginimo technologinių reikalavimų.

Lietuvos žemės ūkio ir verslo informacijos centre pradėtas galvijų kraujo laipsnio skaičiavimas. Kai jis bus baigtas, žinosime, kiek ūkių yra orientuotų į mėsinę galvijininkystę, laikančių nebe pirmos, o antros kartos mišrūnus. Pagal mėsinių galvijų skaičių mes lenkiame latvius ir estus, tačiau reikia atsijoti tuos, kurie galvijus augina tik dėl paramos“, – pabrėžia V. Živatkauskienė.

Tik treti nuo galo

Kaip teigia buvusi LMGAGA direktorė, grynaveislių mėsinių galvijų skaičius šalyje neauga taip greitai, kaip to norėtų asociacija. Pavyzdžiui, pernai valstybė skyrė dalinę paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, tačiau nors paraiškų buvo teikta daugiau, lėšų vis tiek atliko, nes dauguma ūkininkų finansiškai nepajėgūs įsigyti geros genetikos galvijų.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Problema yra ta, kad neturime pakankamai aukštos kokybės mėsos tam, kad ją galėtume eksportuoti už aukštesnę kainą. Žiūrint į EK pateikiamą statistiką, mes esame treti nuo galo Europoje pagal jautienos supirkimo kainas“, – sako V. Živatkauskienė.

Pasak jos, dalis augintojų geros genetikos gyvulių neperka ne tik dėl lėšų stokos, bet pradedantieji jaunieji ūkininkai pirmuosius žingsnius drąsiau žengia su mišrūnais dėl patirties stokos.

„Iš užsienio atsivežti geros veislės gyvuliai, o Lietuvoje niekaip nesuformuojamas reikiamas veislinių gyvulių skaičius. Tai akmenukas į mūsų daržą. Reikėtų sutelkti mūsų augintojus, analizuoti jų bandas pateikiant aktyvesnes konsultacijas“, – savikritikos LMGAGA veiklai neslepia V. Živatkauskienė.

Lietuva neatsiliks

Jei jautienos statistinis euro­pie­tis artimiausią dešimtmetį valgys mažiau, manoma, kad paukštienos vartojimas ES šalyse didės. Paukštienos sektoriuje prognozuojamas didžiausias – 4,6 proc. augimas, t. y. paukštienos gamyba 2030-aisiais pasieks 15,3 mln. t. Tam daugiausia turės įtakos pasaulinės paklausos augimas, didėjantis vidaus vartojimas. Tačiau šioje srityje Lietuva atsilikti nežada.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Vytautas Tėvelis sako, kad pernai šalies paukštienos gamyba išaugo 4 proc. Panašias augimo tendencijas jis įžvelgia ir artimiausiems metams, mat plečiasi ne tik didesnieji paukštynų kompleksai, bet rinkon žengia ir smulkesnieji augintojai, populiarėja ir ekologinė paukštininkystė. V. Tėvelio skaičiavimu, lietuvis per metus suvartoja apie 30 kg paukštienos, t. y. net 6 kg daugiau nei ES vidurkis.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Indijoje, kur anksčiau nebuvo didelis paukštienos vartojimas, šios mėsos paklausa didėja. Tas pats ir kai kuriose Afrikos šalyse. Prisideda ir Kinija, žadanti didinti paukštienos gamybą. Per ateinantį dešimtmetį pasaulyje, tikėtina, prisidės dar vienas milijardas gyventojų. Taip pat pastebima, kad žmonės vietoj kitokios mėsos renkasi paukštieną. Sunkaus fizinio darbo mažėja, jį keičia intelekto reikalaujantis darbas, todėl ir renkamasi lengvesnė, gausi baltymų mėsa“, – paukštienos sektoriaus plėtros priežastis vardina V. Tėvelis.

Kainos mažės ne dėl konkurencijos

Plečiantis paukštienos gamybai, didės ir konkurencija, todėl prognozuojama, kad jų kaina mažės. Tačiau V. Tėvelis įsitikinęs, kad Lietuvoje, kur ir taip paukštienos skerdenų kainos vienos žemiausių ES, kainos dar labiau sumažės. Priešingai nei tvirtina EK, LPA vadovas įsitikinęs, kad galimam paukštienos kainų mažėjimui įtakos turės ne aršėjanti konkurencija, o pašarų komponentų kainų svyravimai.

„Jei kristų pasaulinės grūdų kainos, tai galimai turės įtakos ir paukštienos kainų mažėjimui. Antras svarbus pašarų komponentas – baltymų šaltinis, o pastaraisiais metais sojų kaina kilo. Jei kainos keliais centais mažės, tai didesnės įtakos augintojams nepadarys“, – užtikrintas V. Tėvelis.

Laukiamas avienos rinkos atsigavimas

Kiaulienos sektoriuje didelių permainų taip pat nematyti. Gamybos apimtys kis tik nežymiai, nuo 23,4 mln. t 2017 m. iki 23,6 mln. t 2030-aisiais. Statistinis europietis per ateinantį dešimtmetį suvalgys 400 g mažiau kiaulienos nei pernai. Taip pat prognozuojama, pasaulinis kiaulienos importas augs, tačiau lėčiau nei ankstesniais metais ir 2030 m. pasieks 8,4 mln. t.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© RIA/Scanpix

Po keletą metų trukusio smukimo, artimiausiais metais laukiamas avienos ir ožkienos rinkos atsigavimas. Tai lems didesnis sektoriaus pelningumas ir ES šalyse taikoma savanoriška susietoji parama. Kol kas ES šalyse šios mėsos suvartojama mažiausiai (2017 m. – 1,8 kg, tačiau 2030 m. avienos vartojimas pasieks 2 kg gyventojui), ji tesudaro 3 proc. visos suvartotos mėsos.

Manoma, kad iki 2030 m. didžioji dalis (apie 90 proc.) visos ES mėsos produkcijos atiteks bendrijos vartotojams. Be to, EK pranešime teigiama, kad 2015 m. įvykusi imigracija į Europą ne iš ES šalių taip pat turės įtakos mėsos vartojimo įpročiams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

ES: kietas „Brexit“ atkirstų nemažą dalį JK finansų sektoriaus

Daugelis Jungtinės Karalystės (JK) bankų, draudimo bendrovių ir kitų finansų įmonių būtų...

Institucijoms - konkretūs pavedimai kovoje su šešėliu (3)

Toliau stiprinant kovą su šešėline ekonomika, Vyriausybė trečiadienio pasitarime suformulavo...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (60)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

VMVT pataria: išsirinkti kokybiškus Kalėdų saldumynus padeda informacija etiketėje (1)

Stengiantis nepasimesti įvairių Kalėdų saldumynų gausoje ir išsirinkti kokybišką prekę,...

5 šventiniu laikotarpiu dažniausiai užduodami pašto klientų klausimai

Šventinis laikotarpis – intensyvus laikas Lietuvos pašto darbuotojams: pasak Lietuvos pašto...

Top naujienos

„Revolut“ atstovas: slėpti pinigų nuo antstolių pas mus nebeišeis (4)

Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio „ Revolut “ verslo plėtros vadovas Andrius...

Užkalnis. Saugokitės feisbuko, jis žagina jus kasdien (27)

Saugokite, kaip pinigus, savo dėmesį ir laiką. Gyvenimo niekas negrąžina.

Į Klaipėdos merus susiruošęs teisiamas Eligijus Masiulis tvirtina iš Grybauskaitės įspėjimų negavęs (325)

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (85)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Jurbarkiečių Kalėdoms išpuošti namai sulaukia didžiulio dėmesio: tokios elegancijos dar reikia paieškoti

Gūdžią naktį – šviesų jūra. Pasigėrėti įstabiu reginiu kasmet į Jurbarko pakraštyje...

Prieš autsaiderių testą – Ulanovo ryžtas: negalime teisintis, kad kažko trūksta specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (7)

Šį savaitė prieš Kalėdas Eurolygoje labai įtempta – visoms komandoms teks sužaisti po dvejas...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (38)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Ministeriją mokytojai palieka su grauduliu akyse: to nepamiršime iki mirties papildyta (356)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Meghan Markle žiedas tik iš pažiūros atrodė paprastas – iš tiesų turėjo užslėptą reikšmę

Sasekso hercogiene gegužę tapusi Meghan Markle sugeba subtiliai išreikšti savo pažiūras ir...

Pažintis su Grigoniu: apie atėjimą į „Žalgirį“ pro galines duris, konfliktą su „Rytu“ ir pirmą susitikimą su žmona (11)

Marius Grigonis įsitvirtina Kauno „Žalgirio“ klube, tačiau kelias į Lietuvos čempionų...