Pasaulyje mėsos vartojimas iki 2030-ųjų metų augs po procentą, vis dėlto šis skaičius bus mažesnis nei pastarąjį dešimtmetį. Pasaulinė paklausa labiausiai veikia ES mėsos sektorių, tačiau patys europiečiai mėsą rinksis dar rečiau nei anksčiau – iki 2030-ųjų suvartosime maždaug po 100 g mažiau nei 2017 m.
Maisto prekės
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau mums atsisakius mėsos, peilius galąs tolimųjų kraštų valgytojai, kuriems mėsą mielu noru eksportuotų mūsų perdirbėjai.

Populiarins jautienos vartojimą

Kaip skelbia Europos Komisijos (EK) apžvalgininkai, nors jautienos gamyba pernai stabilizavosi, artimiausiais metais ji vėl trauksis. Tam turės įtakos mažėjanti jautienos paklausa ES rinkoje, mažėjančios karvių bandos.

Skaičiuojama, kad jautienos vartojimas nuo 10,8 kg vienam ES gyventojui 2017 m. 2030 m. sumažės iki 10,1 kg.

Tačiau Lietuvoje jautiena yra tik trečia pagal vartojimą mėsa (jos suvartojimas nuo paukštienos atsilieka penkis kartus), o ją ir toliau vis rečiau rinksis ir ES valgytojai, tad ar tai nereikš didelių nuostolių mūsų šalies mėsinei galvijininkystei?

Buvusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė viliasi, kad iki 2030-ųjų Lietuvos mėsinės galvijininkystės sektorius plėsis 10–20 proc., lygiagrečiai augs ir mėsos vartojimas.

„Lietuvoje suvartojama labai nedaug kokybiškos jautienos, todėl stengiamės populiarinti šią mėsą. Pavyzdžiui, Argentinoje per metus asmuo suvartoja apie 70–80 kg jautienos, o pas mus – viso labo kelis kilogramus“, – nusivylusi pašnekovė.

Anot V. Živatkauskienės, daug dėmesio norima skirti grynakraujams mėsiniams galvijams populiarinti, mat šiandieną iš 177 tūkst. Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų tik 41 tūkst. grynakraujai.

Todėl pagrindinis LMGAGA tikslas – išsigryninti sektorių. Kitaip tariant, ūkis turi apsispręsti, ar pereiti prie mėsinės galvijininkystės, ar likti prie pieno ūkio aklai nesiekiant susižerti skiriamų subsidijų.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Lietuvos ūkiuose yra 21 mėsinių galvijų veislė, tačiau rinkoje jau išgrynintos 4 veislės – limuzinai, šarolė, angusai, aubrakai. Norime plėsti sektorių, bet orientuotis į grynaveislių mėsinių galvijų auginimą. Šiandieną šį sektorių iškreipia pieno ūkiai. Pieno supirkimo kainoms sumažėjus, ūkininkai ėmėsi auginti mišrūnus, nes už pirmos kartos mišrūnus mokama parama. Tokios karvės yra melžiamos, o jų prieauglis parduodamas mėnesio amžiaus arba atskiriamas nuo karvės ir duodama šiek tiek pieno. Savaime aišku, kad veršeliui tiek pieno neužtenka, todėl jis nepriauga tokio svorio, kuris būdingas laikantis visų auginimo technologinių reikalavimų.

Lietuvos žemės ūkio ir verslo informacijos centre pradėtas galvijų kraujo laipsnio skaičiavimas. Kai jis bus baigtas, žinosime, kiek ūkių yra orientuotų į mėsinę galvijininkystę, laikančių nebe pirmos, o antros kartos mišrūnus. Pagal mėsinių galvijų skaičių mes lenkiame latvius ir estus, tačiau reikia atsijoti tuos, kurie galvijus augina tik dėl paramos“, – pabrėžia V. Živatkauskienė.

Tik treti nuo galo

Kaip teigia buvusi LMGAGA direktorė, grynaveislių mėsinių galvijų skaičius šalyje neauga taip greitai, kaip to norėtų asociacija. Pavyzdžiui, pernai valstybė skyrė dalinę paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, tačiau nors paraiškų buvo teikta daugiau, lėšų vis tiek atliko, nes dauguma ūkininkų finansiškai nepajėgūs įsigyti geros genetikos galvijų.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Problema yra ta, kad neturime pakankamai aukštos kokybės mėsos tam, kad ją galėtume eksportuoti už aukštesnę kainą. Žiūrint į EK pateikiamą statistiką, mes esame treti nuo galo Europoje pagal jautienos supirkimo kainas“, – sako V. Živatkauskienė.

Pasak jos, dalis augintojų geros genetikos gyvulių neperka ne tik dėl lėšų stokos, bet pradedantieji jaunieji ūkininkai pirmuosius žingsnius drąsiau žengia su mišrūnais dėl patirties stokos.

„Iš užsienio atsivežti geros veislės gyvuliai, o Lietuvoje niekaip nesuformuojamas reikiamas veislinių gyvulių skaičius. Tai akmenukas į mūsų daržą. Reikėtų sutelkti mūsų augintojus, analizuoti jų bandas pateikiant aktyvesnes konsultacijas“, – savikritikos LMGAGA veiklai neslepia V. Živatkauskienė.

Lietuva neatsiliks

Jei jautienos statistinis euro­pie­tis artimiausią dešimtmetį valgys mažiau, manoma, kad paukštienos vartojimas ES šalyse didės. Paukštienos sektoriuje prognozuojamas didžiausias – 4,6 proc. augimas, t. y. paukštienos gamyba 2030-aisiais pasieks 15,3 mln. t. Tam daugiausia turės įtakos pasaulinės paklausos augimas, didėjantis vidaus vartojimas. Tačiau šioje srityje Lietuva atsilikti nežada.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Vytautas Tėvelis sako, kad pernai šalies paukštienos gamyba išaugo 4 proc. Panašias augimo tendencijas jis įžvelgia ir artimiausiems metams, mat plečiasi ne tik didesnieji paukštynų kompleksai, bet rinkon žengia ir smulkesnieji augintojai, populiarėja ir ekologinė paukštininkystė. V. Tėvelio skaičiavimu, lietuvis per metus suvartoja apie 30 kg paukštienos, t. y. net 6 kg daugiau nei ES vidurkis.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Indijoje, kur anksčiau nebuvo didelis paukštienos vartojimas, šios mėsos paklausa didėja. Tas pats ir kai kuriose Afrikos šalyse. Prisideda ir Kinija, žadanti didinti paukštienos gamybą. Per ateinantį dešimtmetį pasaulyje, tikėtina, prisidės dar vienas milijardas gyventojų. Taip pat pastebima, kad žmonės vietoj kitokios mėsos renkasi paukštieną. Sunkaus fizinio darbo mažėja, jį keičia intelekto reikalaujantis darbas, todėl ir renkamasi lengvesnė, gausi baltymų mėsa“, – paukštienos sektoriaus plėtros priežastis vardina V. Tėvelis.

Kainos mažės ne dėl konkurencijos

Plečiantis paukštienos gamybai, didės ir konkurencija, todėl prognozuojama, kad jų kaina mažės. Tačiau V. Tėvelis įsitikinęs, kad Lietuvoje, kur ir taip paukštienos skerdenų kainos vienos žemiausių ES, kainos dar labiau sumažės. Priešingai nei tvirtina EK, LPA vadovas įsitikinęs, kad galimam paukštienos kainų mažėjimui įtakos turės ne aršėjanti konkurencija, o pašarų komponentų kainų svyravimai.

„Jei kristų pasaulinės grūdų kainos, tai galimai turės įtakos ir paukštienos kainų mažėjimui. Antras svarbus pašarų komponentas – baltymų šaltinis, o pastaraisiais metais sojų kaina kilo. Jei kainos keliais centais mažės, tai didesnės įtakos augintojams nepadarys“, – užtikrintas V. Tėvelis.

Laukiamas avienos rinkos atsigavimas

Kiaulienos sektoriuje didelių permainų taip pat nematyti. Gamybos apimtys kis tik nežymiai, nuo 23,4 mln. t 2017 m. iki 23,6 mln. t 2030-aisiais. Statistinis europietis per ateinantį dešimtmetį suvalgys 400 g mažiau kiaulienos nei pernai. Taip pat prognozuojama, pasaulinis kiaulienos importas augs, tačiau lėčiau nei ankstesniais metais ir 2030 m. pasieks 8,4 mln. t.

Europiečiai gręžiasi nuo mėsos: suskaičiuota, kiek mažiau valgysime
© RIA/Scanpix

Po keletą metų trukusio smukimo, artimiausiais metais laukiamas avienos ir ožkienos rinkos atsigavimas. Tai lems didesnis sektoriaus pelningumas ir ES šalyse taikoma savanoriška susietoji parama. Kol kas ES šalyse šios mėsos suvartojama mažiausiai (2017 m. – 1,8 kg, tačiau 2030 m. avienos vartojimas pasieks 2 kg gyventojui), ji tesudaro 3 proc. visos suvartotos mėsos.

Manoma, kad iki 2030 m. didžioji dalis (apie 90 proc.) visos ES mėsos produkcijos atiteks bendrijos vartotojams. Be to, EK pranešime teigiama, kad 2015 m. įvykusi imigracija į Europą ne iš ES šalių taip pat turės įtakos mėsos vartojimo įpročiams.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima“ nesibylinės dėl vaikams skirtos akcijos (2)

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė nebesibylinėti su Valstybine vartotojų teisių...

Kaip klaipėdietis mechanikas prasitęsė gyvenimą viena para (87)

Klaipėdietis jūrų laivų mechanikas Valerijus Perminas, 16 metų praleidęs krante, vėl plaukia į...

Penkios priežastys, kodėl piniginėje nebereikia grynųjų (145)

Pasaulyje įsigalint inovacijoms, vis daugiau kasdienio gyvenimo reikalų tampa lengvai...

Olandai nesitveria džiaugsmu: britų nelaimė jiems virto aukso maišu (35)

Amsterdamo Schipholio oro uosto atvykimo salėje iškėlę plakatus su atvykstančiųjų vardais...

Lietuva pasirašė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Argentina (16)

Penktadienį Buenos Airėse Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir...

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje (8)

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (341)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Dar viena Šaro pergalė: White'as lieka „Žalgiryje“ Toupane'o ateitis paaiškės greitu metu (7)

Amerikietis Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje. Praėjusią...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (15)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (430)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (13)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (19)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (164)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (348)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...