Naujasis teisės aktas numato apsaugą asmenims, informuosiantiems apie ES teisės pažeidimus įvairiose srityse, tokiose kaip sukčiavimas dėl mokesčių, pinigų plovimas, viešieji pirkimai, prekių ir transporto saugumas, aplinkosauga, sveikatos apsauga, vartotojų teisės ir duomenų apsauga.
Informatoriai galės rinktis apie pažeidimą pranešti atitinkam asmeniui įmonės viduje arba tiesiai kreiptis į reikiamą valstybės instituciją, taip pat į ES instituciją ar agentūrą, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Jei nebuvo imtasi reikiamų veiksmų reaguojant į pranešimą, iškilus grėsmei viešajam interesui, taip pat esant keršto pavojui bus garantuojama apsauga nusprendus paskelbti informaciją viešai.
Kaip pažymima EP pranešime, griežtai draudžiama įmonėms imtis atsakomųjų veiksmų informatorių atžvilgiu, tokių kaip atleidimas iš darbo, pažeminimas, bauginimas ar kokie nors kiti keršto veiksmai. Apsauga garantuojama ir asmenims, padėjusiems informatoriui – kolegoms, šeimų nariams, tarpininkams ar tiriamiesiems žurnalistams.
ES valstybės turės suteikti potencialiems informatoriams visapusišką ir nešališką informaciją apie pranešimo pateikimo kanalus ir alternatyvas, juos nemokamai konsultuoti, taip pat teikti teisinę, finansinę ir psichologinę pagalbą.
Šiuo metu informatorių apsauga ES valstybėse yra nenuosekli. Tik 10 šalių (Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija, Vengrija ir Jungtinė Karalystė) suteikia jiems visišką teisinę apsaugą. Europos Komisija nustatė, kad dėl pernelyg menkos informatorių apsaugos vien viešuosiuose pirkimuose ES per metus patiriama nuo 5,8 iki 9,6 mlrd. eurų nuostolių.
Šiai direktyvai pritarė 591 EP narys, nepritarė – 29, o susilaikė – 33. Ji įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.
