21 amžiaus Europoje žmonės vis dar nesijaučia pakankamai saugūs, vis dar nepasiekta lyčių lygybė ar užtikrintos vienodos patekimo į darbo rinką sąlygos.
Lietuvai – pagal šiuos rodiklius taip pat netenka laurai. Nors Lietuvoje moterų įdarbinimas nuo vyrų skiriasi labai nežymiai, atlyginimų skirtumai – itin reikšmingi, o pagal socialinės atskirties ir skurdo riziką esame ketvirti visoje ES ir „aplenkėme“ tokias šalis kaip Bulgarija ir Rumunija.
Šis rodiklis buvo paskaičiuotas pagal tai, ar šalių gyventojai gali apmokėti būsto nuomą, šildymą, gali valgyti mėsą, žuvį bent kas antrą dieną, sau leisti savaitės atostogas ne namie, turėti automobilį, skalbimo mašiną ir pan.
Eurobarometro apklausa atskleidė, kad apskritai socialinę nelygybę visų ES šalių respondentai įvardijo kaip antrą didžiausią iššūkį po nedarbo. Tuo metu migracijos problemos, terorizmas ir saugumo klausimai ir nusileido šioms grėsmėms.
Dėl šių priežasčių Europos Komisija siekia priimti Europos socialinių teisių ramstį (European Pillar of Social Rights – DELFI), turėsiantį užtikrinti lygias galimybes ir teises visiems ES gyventojams.
Anot Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio, tai yra būtina siekiant išvengti socialinio susiskaidymo.
Dėl šio ramsčio šiuo metu bandoma susitarti lapkričio 16–17 d. dienomis vykstančio aukščiausio lygio susitikime Geteborge, Švedijoje.
„Siekiame priimti ir įtvirtinti 20 principų, padėsiančių užtikrinti socialinę gerovę Europoje. Šiuo metu ES ekonomikos augimas yra stabilus, įdarbinimas didžiausias po krizės, nedarbas mažėja, tačiau mes negalime ignoruoti nelygybių, kurios kyla visose šalyse. Mes turime išsiaiškinti, iš kur tos nelygybės kyla, kas jas lemia ir išspręsti šias problemas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.
Europos socialinių teisių ramsčiu siekiama ne tik įtvirtinti šiuo metu šalyse galiojančias lygias teises, bet ir suteikti naujų ir veiksmingesnių teisių piliečiams, kadangi dėl aukštųjų technologijų, inovacijų darbo aplinka keičiasi.
Ypač svarbu užtikrinti geras socialines sąlygas ir aukštą įdarbinimą, nes vis daugiau žmonių dirba ne pagal tradicines darbo sutartis, stinga kvalifikuotos darbo jėgos, o Europa vis labiau sensta. Skaičiuojama, kad iki 2060 m. keturi dirbantys žmonės turės išlaikyti vieną pensininką.
Lietuvoje situacija – dar prastesnė. Prognozuojama, kad 2060 m. kone pusė Lietuvos gyventojų bus pensinio amžiaus.
„Rytoj mes pradėsime naują skyrių socialinių teisių apsaugoje. Tokiu ramsčiu mes parodytume žmonėms, kad jie mums yra prioritetas, o socialinė gerovė – svarbiausia. Dėl to turi sutarti visi ES lyderiai ir institucijos, tai būtų lyg dar vienas Europos Sąjungos narių vieningumo patvirtinimas, kad dalinamės tokioms pačiomis vertybėmis ir einame teismingesnės ir geresnės visuomenės link.
Mūsų tikslas – pagerinti žmonių gyvenimą visoje ES, ir dabar tam yra puikus laikas. Turime priimti mūsų laukiančius iššūkius, kad visuomenė sensta, turime atsinaujinti, kad toliau pritrauktume investicijas“, – sakė už socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen.
Naujojo ramsčio principus ir teises galima suskirstyti į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybių įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties.
