„Anksčiau tokių dalykų elektronikos parduotuvėje nebūtumėte radę“, – interviu „Delfi“ sakė jis.
Pašnekovas taip pat įvardijo kelias prekių kategorijas, kuriose net ir aukštos infliacijos periodu galima tikėtis kainų mažėjimo. Tai – 55 colių televizoriai ir nešiojamieji kompiuteriai.
Galiausiai H. Carpelsas papasakojo, kaip pandemija pakeitė tiekimo grandines. „Tai vyksta“, – apie naujų gamyklų statybas Europoje ir JAV sakė jis.
– Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu mažėjo. Pavyzdžiui, daugiau žmonių ketina išleisti mažiau dideliems pirkiniams. Kaip manote, ką tai reiškia? Ko galima tikėtis?
– Praėjusieji metai mūsų srityje buvo labai geri, prekyba klestėjo atsigaunant po COVID-19 pandemijos. Taigi, būtų gerai palyginimus daryti su dar ankstesniais metais. Taip, Nyderlanduose infliacija siekia 10 proc., Prancūzijoje – beveik 6 proc., tačiau tikimės, kad jos augimas iki metų pabaigos baigsis.
Žinoma, žmonės infliaciją jaus, dėl to neabejojame. Tai turės poveikį, tačiau „Euronics“ vertinimu, tai didelės įtakos mums neturės. Pastaraisiais metais mūsų rinkos dalis augo – manome, kad mūsų konkurentai bus paveikti labiau.
– Infliacija euro zonoje pastaruoju metu buvo neįprastai aukšta. Kiek kainas pakėlė Jūsų įmonė?
– Visada turime sekti pramonės nustatomas kainas. Iš tiesų, prekybininkų marža yra labai nedidelė. Tai faktas. Taip, padidėjimo buvo. Manau, jo bus ir artimiausiais mėnesiais.
Kita vertus, yra ir pingančių prekių pavyzdžių. Tarkim, 55 colių televizorių pasiūla šiuo metu yra labai didelė. Todėl tikimės jų kainų mažėjimo. Kiekvienoje kategorijoje situacija yra vis kitokia.
Pavyzdžiui, „Intel“ prognozuoja, jog nešiojamųjų kompiuterių pardavimai ims mažėti. Panašu, kad jų kainos taip pat gali mažėti.
– Galbūt galite pasakyti procentais, kiek vidutiniškai pakėlėte kainas?
– Pardavinėjame viską, nuo mažų buities įrenginių iki... Pasakyti vidurkį labai sudėtinga. Juk žinote, kad vidurkio „išradėjas“ paskendo upėje, kurios vidutinis gylis – 5 centimetrai.
– Tikrai manote, kad kompiuteriai atpigs?
– Na, jų kaina bent jau nedidės. Šiuo metu paklausa nėra didelė. Juk per pastaruosius 2 metus ji tikrai buvo išaugusi. Vartotojai suprato, kad vieno kompiuterio neužtenka. Kai turi du vaikus ir abu tėvai dirba iš namų, vieno kompiuterio tikrai neužtenka.
– Pastarąjį ketvirtį Lietuvoje fiksuotas bendrojo vidaus produkto nuosmukis. Kaip manote, ar galime tikėtis techninės recesijos (galbūt ir visoje Europoje)?
– Svarbu suprasti, kad dar šių metų pradžioje BVP augimas buvo labai stiprus. Taigi, palyginkime, kas buvo prieš tai. Pažiūrėjus, ką turėjome prieš 2 ar 3 metus, situacija tikrai nėra bloga. Supraskite, prekybininkai visada yra optimistiški.
– Kaip manote Europos centrinis bankas sugebės suvaldyti infliaciją per didesnes palūkanų normas? Juk pagrindinė augančių kainų priežastis yra energijos kainos, o jos nuo ECB nepriklauso.
– Taip, pirmoji priežastis yra energijos kainos. Tikėkimės, jas pavyks suvaldyti. Pavyzdžiui, matome, kad Europos Sąjunga ketina dujų naudojimą sumažinti 15 proc. Matome, kad Vokietija iš naujo vertina savo sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos. Juk Prancūzijoje infliacija siekia tik apie 6 proc. Kodėl? Nes jie turi branduolinę energetiką.
Kalbant apie ECB sprendimą, jis turi įtakos visoms kainų kategorijoms. Tikrai nereikėtų tęsti pigių pinigų politikos dabartinėmis sąlygomis, tai visiškai suprantama.
– Ar šiuo metu yra kokių nors prietaisų, kurie sparčiai populiarėja? Apie ką žmonės turėtų žinoti?
– Nėra kažkokio vieno prietaiso. Tačiau dabar mes plečiamės naujose kategorijose. Pavyzdžiui, elektroniniai dviračiai labai tobulėja. Juolab, kai energijos kainos yra tokios aukštos, daug pigiau naudotis elektriniu dviračiu, o ne automobiliu.
Dar svarbu pastebėti, kad virtuvė šiandien ir virtuvė prieš 20 metų yra skirtingi dalykai. Anksčiau virtuvės prietaisai buvo nuobodūs, o dabar virtuvė tampa namų centru, jos prietaisai – „sexy“. Tai didžiulis pasikeitimas, kuris įvyko palaipsniui.
Apskritai, mobilumas yra besivystanti sritis, pradedant elektroniniais paspirtukais, baigiant elektromobiliais. O dar viena sritis yra sveikata. Čia galima matyti daug naujovių.
Iš tiesų, mūsų požiūris į sveikatos kategoriją yra pasikeitęs. Čia yra daug naujų, net ir mums patiems nežinomų prekės ženklų, bet jie leidžia vartotojams gyventi sveikiau, pasiekti pusiausvyrą gyvenime. Daug į tai investuojame.
Beje, dar nepaminėjau kompiuterinių žaidimų segmento. Jau dabar vyksta turnyrai, pritraukiantys 50 tūkst. ar 100 tūkst. žiūrovų. Dar iki karo Ukrainoje pradžios girdėjau statistiką, kad 30 proc. Rusijoje parduodamų kompiuterių buvo skirti būtent žaidimams.
– Galėtumėte pasakyti prekės pavyzdį iš sveikatos srities?
– Bendrai ji susideda iš keturių dalykų: miego, fizinės veiklos, mitybos ir psichikos. Tikrai gana sudėtinga susieti produktą su psichika. Tačiau yra prietaisų, kurie padeda atsipalaiduoti. O kai sujungi visus keturis elementus, tuomet gyvenimas įgija daugiau pusiausvyros, žmonės jaučiasi sveikesni.
Pavyzdžiui, fizinei veiklai yra jutikliai, mitybai – lėtos sulčiaspaudes, kurios nesunaikina vaisiaus, bet ištraukia iš jo visas naudingas medžiagas. Dar turime prietaisus masažui, miego kontrolei ir t. t.
Anksčiau tokių dalykų elektronikos parduotuvėje nebūtumėte radę.
– Lietuvoje populiarūs elektroniniai paspirtukai, o Jūs iš pradžių paminėjote dviračius. Ar Amsterdame jie populiaresni?
– Taip, tai priklauso nuo šalies, o kaip žinote, Amsterdamas yra dviračių miestas. Ten dviratininkas yra kelių karalius. Jei esi pėsčias, turėtum būti labai budrus, melstis. Jie iš tiesų galvoja, kad kelias priklauso jiems.
Kalbant apie elektrinius paspirtukus, jau yra įstatymų, draudžiančių važiuoti greičiau nei 25 kilometrai per valandą. Dėl to jų patrauklumas mažėja. Pamenu, dar XX amžiaus pabaigoje lankiausi Kinijoje ir gatvėse mačiau tūkstančius dviračių.
Vėliau juos pakeitė automobiliai ir motociklai, o dabar, tiesa dar prieš pandemiją, pastebėjau, kad visi motociklai yra elektriniai. Klausiau vietinių, kodėl jie taip greitai pasikeitė. Pasirodo, tiesiog buvo toks valdžios nurodymas – kad nuo tam tikros datos visi vidaus degimo varikliai turi išnykti.
– Beje, paminėjote apie kompiuterių pardavimus Rusijoje. Vis dar dirbate su šia šalimi?
– Ne, visiškai nutraukėme visus ryšius su Rusija.
– Kaip manote, ar fizinės parduotuvės dar turi ateitį po pandemijos?
– Galiu pasakyti, kad nugalėtojai yra prekybininkai, kurie veikia tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje. Ne vienoje ar kitoje, bet abiejose. Reikia turėti gerą fizinę parduotuvę ir gerą elektroninę parduotuvę. Reikia pasirūpinti greičiau, geromis kainomis, konsultacijomis.
Beje, tokio dalyko, kaip „užsakei ir atsiėmei“ grynai el. parduotuvės net negali pasiūlyti. Savo tinkle turime parduotuvių, kurios siūlo pristatymus per 1 val.
– Per pandemiją daug kalbėjome apie trumpėjančias tiekimo grandines. Ar ši prognozė pildosi?
– Turime dviejų rūšių tiekimo grandines: pramonės ir pristatymo. Turėdami didelį parduotuvių tinklą sugebėjome prie savo klientų priartėti kur kas arčiau nei mūsų konkurentai. Galiu pasakyti, kad per pandemiją vartotojai internetu užsisakydavo ypač daug prekių, kurių kartais tekdavo laukti net ir po 4 savaites. Mes pasinaudojome savo tinklu ir užpildėme parduotuves. Tada klientai turėjo galimybę atvažiuoti automobiliu, prekė būdavo įdedama į bagažinę ir jie išvažiuodavo.
Kalbant apie pramonės tiekimo grandines, supratome, kad remtis vien tik Kinija nėra gera mintis. Pradėtos naujų gamyklų statybos, bet tai užtrunka, 2 ar 3 metus. Tačiau tai vyksta. Pavyzdžiui, „Intel“, „Samsung“ yra pradėjusios statybas Europoje ar JAV.
Pavyzdžiui, kaip buvo su kompiuterių tiekimu pastaruosius 3 ar 4 mėnesius. Maršrutas yra traukiniu iš Kinijos į Vokietiją per Kazachstaną ir Ukrainą. Iš pradžių, metų pradžioje, buvo neramumai Kazachstane, o dabar turime karą Ukrainoje.
Dabar tiekimas vyksta jūra, užtrunka kur kas ilgiau, o konteinerių nuoma yra labai pabrangusi. Anksčiau buvo 1,5 tūkst. dolerių, dabar 15 tūkst. dolerių.
