Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Europos Sąjunga artimiausiomis savaitėmis paskelbs apie Europos atstatymo planą.
„Daug dėmesio jame bus skaitmenizacijai bei tvarioms technologijoms. Ši pandemija tapo galimybe suvokti silpnąsias vietas. Ir jei jau teks atstatinėti pasaulį iš naujo, privalome jį atstatyti kuo atsparesnį sukrėtimams bei tvaresnį nei buvo iki šiol“, – nurodė V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius tikisi, kad Lietuva visgi gerai pasiruoš ekonomikos atstatymo etapui ir aprašo kelis patarimus. Didžiulį vaidmenį jis skiria Užimtumo tarnybai, kuri jau susiduria su darbo netekusiais žmonėmis.
„Kaip ir kiekviena ES valstybė, Lietuva ne tik bando išsaugoti žmonių gyvybes, bet ir jų darbo vietas. Prarastos darbo vietos programuos lėtesnį Lietuvos atsitiesimą įveikus pandemiją. Dėl to kai kurios JAV valstijos ėmėsi kompensuoti darbuotojui mokamo atlyginimo dalį už darbo valandas, kurių dėl pandemijos jis nedirbo. Europos Komisija pasiūlė valstybėms narėms 100 mlrd. eurų paskoloms, leisiančioms tiesiogiai užtikrinti, kad įmonės ir išlaikytų darbo vietas, ir mokėtų atlyginimus, kai laikinai sumažintos darbuotojo darbo valandos arba jis dėl pandemijos nedirba.
Tačiau darbo vietos neišvengiamai bus prarastos. Statistika rodo, kad nuo karantino pradžios registruotų bedarbių skaičius išaugo 25 tūkst., o registruotų darbo ieškančių Lietuvos gyventojų skaičius šoktelėjo iki 37 tūkst. Be to, daugiau nei 190 tūkst. Lietuvos darbuotojų yra paskelbtos prastovos. Tad darbo vietų bus prarasta dar daugiau.
Taip koronaviruso krizės smaigalyje greta poliklinikų ir ligoninių atsiduria Užimtumo tarnyba – įstaiga, kuri turės spręsti pandemijos padarinius darbo netekusių žmonių ir jų šeimos narių gyvenimams.
Problema ta, kad vadinamaisiais „gerais laikais“ mąstymo šablonas buvo paprastas – trūkstant darbuotojų verslas pats kažką sugalvos, nes plėstis vis tiek norės. Ramu. Tačiau po pandemijos mes turėsime dešimtis tūkstančių darbo ieškančių žmonių ir susilpnėjusius verslus. Lietuva turi galimybę ilgam pakreipti Lietuvos darbo rinką visiems naudinga linkme“, – rašo eurokomisaras.
Jis nurodo, kad ypač svarbiu taps darbuotojų perkvalifikavimas, kvalifikacijų kėlimas ir skaitmeniniai įgūdžiai.
„Pirma, Lietuva privalo stiprinti darbuotojų perkvalifikavimo sistemą. Dalis šiandien darbą praradusių žmonių darbo vietos pagal profesiją gali ir nebesusirasti. Kai kurios profesijos pasmerktos išnykti ir pandemija tai tik pagreitins. Pavyzdžiui, prekybos centrų kasininkai jau senokai įvardijami kaip esantys po Damoklo kardu, o virusas dar labiau paskatino naudotis savitarnos kasomis. Deja, Europos Komisijos parengtos šalies ataskaitos metai iš metų rodo, kad darbuotojų perkvalifikavimo sistema Lietuvoje nėra efektyvi. Pameistrystės modelis, kai žmogus ruošiamas konkrečiai darbo vietai, neišnaudojamas. O tai raktas į sveiką darbo rinką.
Antra, turime atsakyti į klausimą – kokią kvalifikaciją suteiksime darbo netekusiems žmonėms. Daliai įmonių net ir šiandien reikia daugiau darbuotojų, daliai jų nereikia visai. „Intersurgical“ gamina milijoną kaukių šalies medikams, viešbučiai, deja, nedirba. Kai kurie sektoriai bus itin paveikti pandemijos ir jų atsigavimas nebus greitas, tad ruošti darbuotojus reikės toms industrijoms, kurios atsigaus sparčiausiai. Lietuvai svarbu jau šiandien įsivertinti, kokių darbo vietų jai reikės labiausiai, ir skubiai perorientuoti darbuotojų perkvalifikavimo sistemą į reikalingų įgūdžių rengimą.
Trečia, skaitmeniniai įgūdžiai yra didelė dalis atsakymo. Lietuvoje bazinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra žemesnis už ES vidurkį. Pandemija parodė, jog krizių metu pravartu mokėti pasinaudoti paslaugomis, kurios migruoja į skaitmeninę erdvę. Bet tai net nėra apie tai. Darbo vietos tampa vis labiau skaitmenizuotos. Net atokiausiuose šalies kampeliuose veikiančios gamyklos naudoja kompiuterizuotas stakles. Tuo tarpu mes matome, kokia didelė skaitmeninė atskirtis tarp tų Lietuvos interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi labai aktyviai (naudojasi mobiliaisiais telefonais teikiamomis naujomis paslaugomis, banko paslaugomis, mobiliuoju e. parašu, atsiskaitymo už automobilių stovėjimą paslaugomis), ir 15 proc. gyventojų, kurie internetu niekada nesinaudojo. Baziniai skaitmeniniai įgūdžiai privalo būti kiekvieno darbuotojo perkvalifikavimo pakete. Čia galima sėkmingai išnaudoti programavimo mokyklas, kurios tikrai žinau turi ką pasiūlyti.
Ketvirta, Lietuvai būtina turėti strategiją, kaip valstybė galėtų proaktyviai kurti ateities darbo rinką, kuri būtų kuo atsparesnė „nenugalimoms jėgoms“, kurtų darbo vietas, kurios minimaliai priklausytų nuo pandemijų ar ekonomikos pakilimų ir nuopolių. Kitaip tariant – kaip tapti ekonomika, grįsta žiniomis, aukšta pridėtine verte ir inovacijomis“, – socialiniame tinkle rašo eurokomisaras V. Sinkevičius.
Delfi primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė pirmam karantino švelninimo etapui Lietuvoje. Leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą. Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko.
Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių. Vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla. Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją. Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms bus taikomi papildomi saugos reikalavimai.
Apie kitus karantino švelninimo etapus plačiau galima skaityti čia.
