Profesorius Otmaras Issingas BBC laidoje „Wake up to Money“ pasakė, kad euro zonoje vis dar yra probleminių sričių, sukonkretinęs, kad Graikija, Portugalija ir Italija vis dar išlieka ekonomiškai silpnos.

Pirmasis Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas taip pat įspėjo apie neigiamų palūkanų normų poveikį.

Taip pat, pasak jo, centrinių bankų nepriklausomybei kelia grėsmę ir politinės įtampos.
Profesorius O. Issingas pasakė BBC, kad vis dar didelių rūpesčių kelia struktūrinės problemos euro zonoje ir mažėjantis visuomenės palaikymas kai kuriose šalyse.

O. Issingas pasakė, kad euro valiuta yra stabili ir laikosi daug geriau, nei tikėtasi. Tačiau jis pridūrė: „Norėčiau, kad tą patį būtų galima pasakyti ir apie euro zoną.“

Otmaras Issingas

Šalys, dėl kurių blokas nukrypo į recesiją per pasaulinę finansų krizę, vis dar turi rimtų ekonominių problemų. Graikijos krizė ilgalaikė, o Portugalijoje ir Italijoje ekonominės reformos yra arba sulaikytos arba atšauktos, sako profesorius.

Profesorius O. Issingas anksčiau buvo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas, o pastaraisiais metais ėmė skeptiškai vertinti euro projektą, kurį jis pats padėjo sukurti, ir kuris, pasak jo, gali sužlugti, jei nebus įgyvendinta reforma.

Jis pasakė BBC, kad esminė šios sistemos klaida yra ta, kad šalis, tapusi euro zonos nare, lieka nare amžiams.

Tai reiškia, kad šalys narės, kurios nesilaiko euro zonoje galiojančių ekonomikos ir biudžeto taisyklių, turi galimybę šantažuoti kitas.

Pavyzdžiui, jei Graikijai būtų leista laikinai pasitraukti iš euro zonos, ji galėtų įgyvendinti savo ekonomikos reformą ir vėliau sugrįžti į euro zoną daug geresnės finansinės būklės.

O kai kurioms šalims apskritai nereikėjo prisijungti prie euro zonos, pasakė jis, O. Issingas neįvardijo, kokios tai konkrečios šalys, tik pasakė, kad jos kol kas nėra pasirengusios laikytis bendros pinigų politikos ir vieno centrinio banko taisyklių.

Profesorius O. Issingas taip pat vis labiau nerimauja dėl to, kad centriniai bankai, norėdami skatinti augimą, taiko nulines ar net neigiamas palūkanų normas.

Šią politiką, taiko ECB, Japonija, Šveicarija, Švedija ir kt., ir ji neleidžia bankams atsigauti, pasakė jis ir pridūrė: „Jei ji bus taikoma ir toliau, ilgainiui, manau, kils liūdnų pasekmių draudimo bendrovėms ir pensijų fondams.“

Be to, pasak eksperto, „kuo ilgiau bus išlaikomos nulinės palūkanų normos, tuo sunkiau bus išbristi iš tokios situacijos.“

Jis mano, kad jei palūkanų normos bus didinamos palaipsniui, tai nesutrukdys bendrovėms investuoti į augimą.

Grėsmė Londonui

Profesoriui O. Issingui kelia nerimą tai, kad centriniai bankai veliasi į politines painiavas ir griauna savo nepriklausomybę.

Profesoriui ypač neramu dėl ECB, kuris yra vienintelė galiojanti sistema, todėl turi didžiulę galią. „Tai neskatina savarankiškumo, bet jį mažina“, – pasakė jis.

Paklaustas apie „Brexit“, prof. O. Issingas pasakė, kad reikia išsiaiškinti dar daug klausimų, kol jis galės komentuoti apie „Brexit“ įtaką euro zonai.

Bet dėl vieno dalyko jis neabejoja – Londono kaip Europos finansų sostinės pozicijai iškilo grėsmė.
Jis mano, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, Londonas nebegalės mėgautis tokiomis pat privilegijomis ir laisvėmis, kaip anksčiau. „Taip nebebus“, – pasakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (115)