aA
Nors mažėjantis nedarbas euro zonoje liudija jos atsigavimą, 2017 metais euro zonos augimas lėtės, o rinkimai tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ekonominei situacijai gali tapti kone fatališki.
© AP/Scanpix

Taip LRT.lt sako finansų analitikas Valdemaras Katkus. „Europoje šiuo metu dominuoja Mastrichto sutarties dogmatikai ir populistai. Ir vieni, ir kiti yra kraštutinumas, griaunantis ES ir euro zoną“, – kalba ekonomistas.

Pasaulio bankas prognozuoja nedidelį euro zonos augimo sulėtėjimą – manoma, kad, 2016-aisiais augusi 1,6 proc., 2017-aisiais ji augs 1,5 proc. 2018–2019 metais numatomas tolesnis augimo lėtėjimas, sieksiantis 1,4 proc. Europos Komisija, 2016-ųjų rudenį patikslinusi ir kiek sumažinusi savo prognozes, buvo numačiusi 1,7 proc. augimą 2016-aisiais, 1,5 proc. – 2017-aisiais ir 1,7 proc. augimą 2017-aisiais.

Tačiau, nepaisant augimo tempo sulėtėjimo, skaičiai rodo, kad po daugybės metų stagnacijos euro zona po truputį atsigauna, rašo deutschewelle.com.

Kaip pažymi Vokietijos naujienų portalas, teigiamu ženklu laikytinas per septynerius metus mažiausias nedarbo visoje euro zonoje rodiklis. „Eurostat“ duomenimis, šis rodiklis 2016-ųjų spalį siekė 9,8 proc., o jo kritimas, deutschewelle.com teigimu, paspartins euro zonos ekonomikos augimą.

Neaišku, ar augimas tvarus

Tačiau nedarbo lygis skirtingose šalyse labai nevienodas. Čekijoje jis tesiekia 3,8 proc. ir yra mažesnis nei didžiausioje ES ekonomikoje Vokietijoje, kur nedarbo lygis – 4,1 proc.

Tuo metu Graikijoje ir Ispanijoje šis rodiklis siekia beveik 20 proc. Bendrai euro zonoje bedarbių 2016-ųjų spalį buvo apie 15,9 mln., palyginti su 1,8 mln. tuo pat metu 2015-aisiais.

Kaip pažymi V. Katkus, ekonomikos atsigavimo ženklų matome, tačiau pasakyti, ar jie tvarūs, ar ne, – negalime.

Valdemaras Katkus
Valdemaras Katkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Neaišku, ar tų naujų žmonių įdarbinimas yra tvarus – ar jie vis dar bus įdarbinti ir po dvejų, trejų metų. Taigi klausimas, ar nedarbo lygis sumažėjo laikinai įdarbintų žmonių sąskaita, yra svarbus.

Grėsmės darbo vietoms kyla dėl Italijos bankų sektoriaus galimos dalinės griūties, jiems, kaip ir prancūzams, taip pat nepavyksta subalansuoti biudžeto“, – kalba finansų analitikas.

Be to, kaip pažymi V. Katkus, daug įtakos tam, kaip klostysis euro zonos situacija, turės geopolitinis fonas bei rinkimų svarbiose Europos valstybėse baigtis.

„Tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Europos centrinis bankas yra pasakę, kad 2017-aisiais Europoje didžiausia rizika yra politinė ir geopolitinė.

Šiais metais vyks rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, įtakos Europai turės geopolitinė situacija su Rusija.

Ūkio klausimų neįmanoma atskirti nuo politinių ir, kadangi tai yra rinkimų metai, kyla klausimas, ką daryti su tais suvaržymais, kuriuos kritikuodamos populiarumą tarp rinkėjų pelno populistinės politinės jėgos“, – sako V. Katkus.

Dogmatiško požiūrio atsisakymas galėtų pagelbėti ekonomikai?

Pasak pašnekovo, dabar vyksta diskusija, kad galbūt šiuo metu pravartu truputį nusižengti Mastrichto kriterijams, kitiems apribojimams ir taip neleisti į valdžią ateiti populistams. Populistinės partijos sako, kad sukurs daugiau darbo vietų, nes sugriaus euro zoną, ES, nes tai yra vienintelis būdas sumažinti suvaržymus ir taip nacionalinėse valstybėse sukurti daugiau darbo vietų.

„Socialdemokratai Vokietijoje yra uždavę klausimą [kanclerei] Angelai Merkel – ar verčiau leisti didinti deficitą ir, naudojant centrinės valdžios skiriamas papildomas lėšas, palaikyti įdarbintų žmonių kiekį, ar, pavyzdžiui, sulaukti Marine Le Pen išrinkimo [prezidente] Prancūzijoje. Vokietijos socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis viešai sako, kad yra uždavęs A. Merkel tokį klausimą, tačiau nėra gavęs atsakymo.

Prancūzai, kaip ir italai, turi problemų dėl nesubalansuoto biudžeto, tačiau jiems leista nesilaikyti suvaržymų dėl biudžeto deficito, nes šalyje įvyko teroro aktas. Italai taip pat prašo leisti pažeisti Mastrichto kriterijus, bankų reguliaciją, neleidžiančią vyriausybei finansuoti bankų akcinio kapitalo.

Tuomet, pasak jų, Italija apsisaugotų nuo populistinių „Penkių žvaigždžių judėjimo“, „Šiaurės lygos“ partijų. Tai parodo, kad tiek Mastrichto kriterijai, tiek bankų sektoriaus suvaržymai skatina populistinius politinius procesus, o atėję į valdžią populistai nusispjaus į tuos visus kriterijus ir išreguliuos, išbalansuos situaciją“, – kalba V. Katkus.

Kaip pažymi finansų analitikas, ilgalaikis didelis nedarbas Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje yra pasekmė to, kad buvo įvestas euras, nes turėdamos savo valiutą, šalys būtų galėjusios išlyginti perkamąją galią, devalvuodamos valiutą, o dabar viskas reguliuojama per darbo rinką.

„Populistai teisingai sako, kad reikia daug didesnio tiek Mastrichto kriterijų, tiek bankų reguliavimo laisvumo, kad nedarbo lygis būtų suvaldytas. Mastrichto kriterijai prieš 24 metus buvo iš piršto laužti: jie neturi ekonominio pagrindo, buvo sukurti teoriniu, o ne praktiniu pagrindu, todėl jie turėtų būti pakoreguoti. Jie turėtų būti laisvesni ir taip būtų galima sumažinti nedarbą, padidinti valstybių pajamas.

Europoje šiuo metu dominuoja dvi pozicijos – Mastrichto sutarties dogmatikai ir populistai. Ir vieni, ir kiti yra kraštutinumas, griaunantis ES ir euro zoną“, – sako V. Katkus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pagrindiniai JAV akcijų indeksai toliau krinta (3)

Pirmadienį Volstrito akcijų indeksai vėl krito daugiau dėl „ Apple Inc “ ir finansų bei...

ES konkurencijos komisarė: jei sulauksime oficialių skundų, tirsime interneto milžinus

ES reguliuotojai nagrinėjo „Apple“ mobiliųjų mokėjimų platformą „Apple Pay“ ir...

ECB ir Anglijos bankas sieks susitarimo

Europos centrinis bankas (ECB) ir Anglijos bankas , centrinis Jungtinės Karalystės (JK) bankas,...

Išrinkti geriausi 2018 metų startuoliai

Šiemet jau šeštą kartą vyko didžiausio jauno verslo portalo „BZN start“ organizuojami...

Pensijų kaupimas: į kokias šalis lygiuojamės? (10)

Daugelio dirbančių gyventojų kitąmet laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus...

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (24)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (830)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (4)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (63)

Prieš keletą dienų dizainerė Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie Juozo Statkevičiaus...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (55)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (202)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (118)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (7)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (92)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...

Tėvas vėl verčia raudonuoti Meghan Markle: patvirtino skandalingą bičiulio pasakojimą apie dukros tikrąjį veidą (12)

Meghan Markle tėvas jaučiasi įskaudintas dukters dėmesio stokos ir viešai jai primena, kad net...