Sausį vartotojų kainos euro zonoje augo 5,1 procento.
Toks rodiklis fiksuotas pirmą kartą nuo tada, kai Eurostato pradėjo rinkti duomenis 1997 metais.
Už euro zonos pinigų politiką atsakingo ECB vidutinės trukmės tikslas yra 2 proc. infliacija.
Banko valdybos nariai susitiks ketvirtadienį, o stebėtojai tikisi, kad ECB išlaikys dabartines palūkanų normas, kurios šiuo metu istoriškai žemos, nepaisant infliacijos spaudimo.
Bet koks pinigų politikos griežtinimas gali kelti grėsmę ekonomikos atsigavimui ir apsunkinti įsiskolinusių įmonių bei vyriausybių padėtį.
„Sausio mėnesio infliacijos duomenys patvirtina mūsų požiūrį, kad ECB netrukus prognozuos, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija pasieks banko tikslinį lygį“, – pažymėjo bendrovė „Capital Economics“, reaguodama į naujausius duomenis.
„Atitinkamai manome, kad politikos formuotojai šiais metais visiškai nutrauks aktyvų supirkimo programą ir pradės rengtis kelti palūkanų normas 2023 metų pradžioje, jei ne anksčiau“, – sakoma įmonės pranešime.
ECB vadovė Christine Lagarde yra pareiškusi, kad infliacijos spaudimas yra „laikinas“ ir per metus turėtų sumažėti. Pareigūnė pažymėjo, kad staigus ekonomikos atsigavimas po COVID-19 apribojimų sukėlė staigų energijos kainų kilimą.
Gruodį metų infliacija euro zonoje jau buvo pasiekusi rekordinius 5 procentus.
Energijos kainų augimas
Energijai teko 28,6 proc. sausio mėnesio infliacijos prieaugio euro zonoje, pažymėjo Eurostatas. Ši dalis išaugo nuo gruodžio mėnesio, kai sudarė 25,9 proc. viso kainų augimo.
Maisto produktai, alkoholis ir tabakas sudarė 3,6 proc. prieaugio (taip pat daugiau nei gruodį), o paslaugos pabrango 2,4 procento.
Ne energetikos pramonės prekių kainos sausį išaugo 2,3 proc. – šiek tiek mažiau nei gruodį fiksuotas 2,9 proc. rodiklis.
Infliacija tampa vis didėjančio nerimo euro zonoje šaltiniu, kaip ir kitose pasaulio ekonomikose, kurios susiduria su pasiūlos apribojimais ir staigaus energijos poreikiu, verslui mėginant grįžti į priešpandeminį režimą.
Be to, ES susiduria su kitais jos energijos rinką slegiančiais veiksniais, įskaitant per trumpą laiką išaugusią įtampą santykiuose su Rusija – pagrindine bloko gamtinių dujų tiekėja – dėl Ukrainos.