Eurostato duomenimis, 19 narių turinčios euro zonos infliacijos rodiklis buvo minus 0,3 proc., kaip ir lapkričio mėnesį.
Rodiklis išlieka neigiamas nuo rugpjūčio mėnesio ir yra gerokai žemesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslą – šiek tiek mažiau nei 2 procentai.
Labiausiai infliaciją žemyn tempė energijos kainos, kurios gruodžio mėnesį siekė minus 6,9 proc., palyginti su prieš mėnesį buvusiu minus 8,3 proc. rodikliu.
Didžiausias teigiamas komponentas buvo maisto, alkoholio ir tabako kainos, kurios augo 1,4 proc., palyginti su 1,9 procento lapkričio mėnesį.
Bendras kainas sumažino ES nustatyti apribojimai, skirti pažaboti antrąją koronaviruso bangą.
Komendanto valandos, nurodymai dirbti iš namų, privalomi karantinai ir kelionių apribojimai – visa tai turėjo įtakos, o keliose euro zonos šalyse gruodžio pabaigoje šios priemonės buvo dar labiau sustiprintos.
Po trumpo atsigavimo vasaros vidurio laikotarpį ES ekonomika atsidūrė ties grįžimo į recesiją riba.
Nuolat neigiama infliacija kelia nerimą vyriausybėms, nes ji gali paskatinti vartotojus susilaikyti nuo reikšmingų pirkinių, tikintis, kad kainos dar labiau sumažės, o tokia spiralė gali pakenkti ekonominei veiklai ir užimtumui.
ECB teigimu, paslaugų sektorius patiria didžiausią ekonominį smūgį.
Gruodžio viduryje bankas skaičiavo, kad 2020 metais euro zonos ekonomika susitrauks 7,3 procento.
Šiais metais ekonomika turėtų pasiekti 3,9 proc. augimą – tai mažiau nei anksčiau prognozuoti 5 procentai.
Siekdamas padidinti bloko ekonomikos aktyvumą, ECB įgyvendina didelės vertės didžiulę obligacijų supirkimo schemą, kurios vertė yra 1,85 trln. eurų.