Liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, euro zonos bendrovėms bankai suteikė 1,9 proc. daugiau paskolų, o palyginti su birželiu, paskolų skaičius išaugo 1,7 proc., teigiama ECB ataskaitoje. Paskolų namų ūkiam suteikta 1,8 proc. daugiau.
Ekonomistų teigimu, tokie duomenys rodo, kad bankai pasiryžę suteikti naują akstiną euro zonos ekonomikos atsigavimui.
„Liepos mėnesio paskolų duomenys ECB turėtų nudžiuginti, nes šiek tiek sumažėja ekonomikos skatinimo priemonių poreikis“,– teigė bendrovės „IHS Markit“ ekonomistas Howard Archer.
„Įvertinus šiandien paskelbtus duomenis galima daryti išvadą, kad finansiniu atžvilgiu ekonomikos padėtis gerėja, tačiau pamažu ir nelabai užtikrintai“,– pridūrė „ING“ ekonomistas Teunisas Brosensas.
Paskolų duomenys papildo šios savaitės pradžioje pasirodžiusias geras žinias apie euro zonos ekonomikos atsparumą Didžiosios Britanijos sprendimui pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), o kai kurie analitikai netgi mano, kad ECB nebereikės siūlyti ekonomikos skatinimo priemonių.
Tačiau skubėti neverta. Ketvirtadienį paskelbti Prancūzijos ir Vokietijos verslo pasitikėjimo rodikliai pasirodė besą žemesni, nei tikėtasi, o tai rodo, kad „Brexit“ bendrovėms visgi kelia nerimą.
Taip pat neseniai paskelbti ECB duomenys leidžia manyti, kad investuotojai praranda pasitikėjimą centrinių bankų galimybėmis infliaciją sumažinti iki 2 proc. ribos.
„Remdamiesi savo analize galime daryti išvadą, kad lūkesčiai dėl infliacijos kai kuriose euro zonos valstybėse sumažėjo“,– rašoma ECB parnešime.
ECB sunkiai sekasi pakelti infliacijos rodiklius iki užsibrėžto lygio. Daugelyje euro zonos valstybių infliacija siekia vos 0,2 proc. Rugpjūčio mėnesio infliacijos rodiklius ES statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbs mėnesio pabaigoje.
