Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato duomenys atitiko finansų įmonės „Factset“ apklaustų analitikų prognozes.
Lapkritį metinė infliacija siekė 1 procentą.
Svarbu tai, kad pagrindinės infliacijos lygis euro zonoje, neįtraukiant tokių nepastovių komponentų kaip energija, išliko 1,3 procento.
Kainos paaugo po to, kai praėjusį mėnesį ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) paskelbė apie planuojamą politikos peržvalgą, kuri apims išsamų infliacijos vertinimą, kuri Europoje išlieka nuolat žemame lygyje nepaisant paskatų.
Esminis pirmojo nuo 2003-iųjų pakartotinio įvertinimo akcentas bus tas, ar pagrindinis ECB tikslas išlaikyti infliaciją „artimame, bet mažesniame“ nei 2 proc. lygyje, išliks aktualus po ne vienerius metus trunkančio silpno kainų augimo.
Pasak Ch. Lagarde, ji taip pat ketina sutelkti dėmesį į „didelius visuomenės pokyčius“, įvykusius nuo paskutinės peržvalgos, įskaitant iššūkius, kuriuos kelia klimato pokyčiai, technologinė pažanga ir didėjanti nelygybė.
Siekdamas paskatinti kainų didėjimą, ECB nuo lapkričio mėnesio atnaujino kiekybinio švelninimo programą – obligacijų pirkimo programą, skirdamas tam po 20 mlrd. eurų per mėnesį.
Ši schema, kurios bendra vertė skaičiuojant nuo 2015 metų siekia 2,6 trln. eurų, yra skirta įlieti grynųjų pinigų į finansinę sistemą ir paskatinti skolinimą, tuo pačiu skatinant augimą ir infliaciją.