Knygoje „Morire di Austerita“ („Numirti nuo griežto taupymo“) autorius pasakoja apie tai, kaip buvęs Italijos lyderis Silvio Berlusconi dar 2011 metais puoselėjo idėją išvesti savo šalį iš euro zonos, kas, buvusio premjero manymu, turėjo paspartinti jo nušalinimą iš ministrų kabineto vadovo posto.
Anot knygos ištraukų, kurios buvo išspausdintos laikraštyje „Telegraph“, S. Berlusconi Italijos galimybę pasitraukti iš vieningos valiutos zonos netgi aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir tuometiniu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy.
Nepaisant to, kad neigiamas S. Berlusconi požiūris į eurą niekada nebuvo paslaptis, anksčiau nebuvo žinoma, jog jis rimtai aptaria pasitraukimo iš euro zonos planus su kitų valstybių lyderiais.
L. Bini Smaghi užėmė ECB Vykdomosios valdybos (joje viso tik šeši žmonės) nario pareigas nuo 2005 iki 2011 metų. Todėl jis buvo puikiai informuotas apie Europos ekonomiką ir politiką tuo metu, kai regione viešpatavo ekonomikos krizė.
Kalbėdamas apie Vokietijos santykius su probleminėmis šalimis, autorius pažymėjo, kad A. Merkel buvo įsitikinusi, jog Graikija iš euro zonos bus pašalinta ne vėliau nei 2012 metų rudenį. L. Bini Smaghi teigia, kad Vokietijos kanclerė savo nuomonę pakeitė tada, kai buvo paskaičiuota šio eliminavimo kaina.
Knygos autorius taip pat perspėjo, kad bet kuri valstybė, pasitraukianti iš euro zonos, gali susidurti su išorinių įsipareigojimų nevykdymu, kuris sukels „didelę žalą partneriams kitose euro zonos šalyse, įskaitant centrinius bankus ir valstybes“.
Be to, L. Bini Smaghi negailėjo kritikos griežtam taupymui kaip kovos su krize metodui. Autorius pažymėjo, kad tai tapo „demokratinių vyriausybių nesugebėjimo laikantis atitinkamų priemonių išspręsti problemas, iškilusias prieš išsivysčiusią ekonomiką“ rezultatu. O asketizmas išprovokavo nepasitenkinimą ir Europos Sąjungos pakrikimą.
