Pirmadienį Lietuvos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje K. Kessleris pateikė informaciją, kad maždaug 30 mln. eurų pasisavinimu įtariamas buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis galėjo naudotis dviem estiškais fondais, dviem šių fondų portfelių įmonėmis Lenkijoje ir šešiomis Lietuvoje. Bendrovių pavadinimai nebuvo įvardinti.

„Kalbant apie dvi Lenkijos ir šešias Lietuvos bendroves, iš kurių galimai buvo pasisavintos lėšos – jos nebuvo prižiūrimos mūsų, jos buvo įsteigtos Lietuvoje arba Lenkijoje.

Investicijos į šias bendroves padarytos per „Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund“, kuriame buvo Europos institucijų ir profesionalių Baltijos šalių investuotojų lėšų. Šį investicinį fondą valdė OU „BaltCap Infrastructure Management“. Pastaroji įmonė yra registruota Estijoje, bet vėlgi nebuvo ir nėra prižiūrima estų institucijos, neturėjo licencijos.

Tuo metu AS „BaltCap“ yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos reikalavimus, kurie numato, kad viršijus tam tikrą fondo dydžio ribą (500 mln. eurų – ELTA), reikia gauti licenciją. „BaltCap“ tokią licenciją gavo 2023 m. rugpjūtį“, – sakė K. Kessleris.

Estijos juridinių asmenų registro duomenimis, 100 proc. „BaltCap Infrastructure Management“ akcijų valdo „BaltCap“.

Eltai pasiteiravus, kaip estų prižiūrėtojas gali prižiūrėti akcinę bendrovę be jai priklausančių įmonių, K. Kessleris atsakė: „Žinome, kad galimas lėšų pasisavinimas vyko nuo 2018 iki 2023 metų. Visa tai įvyko neprižiūrimose fonduose ir įmonėse. Licenciją gavo AS „BaltCap“ – 2023 m. rugpjūčio 7 d.

Svarbu pastebėti, kad ne visa fondo struktūra (taip pat „BaltCap Infrastructure Management“) iki šiol yra perkelta į „BaltCap“. Viena iš sąlygų licencijos gavimo metu yra tai, kokiomis sąlygomis fondai bus perkelti iš kitų juridinių asmenų“.

K. Kessleris pabrėžė, kad „BaltCap Infrastructure Management“ nebuvo ir nėra prižiūrimas, neturi tam reikalingos licencijos.

„Nebuvo finansinės priežiūros. Tokio pobūdžio įmonės turi teikti tam tikras ataskaitas, bet jos naudojamos tik makroekonominėms analizėms“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos valdybos narys Andresas Kurgpoldas nurodė, kad bendradarbiauja su Lietuvos banku.

„Paaiškinome jiems, kokią „BaltCap“ struktūros dalį prižiūrime, o kurios įmonės ten nepatenka“, – sakė jis.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.
Pirmadienį pranešta, kad Š. Stepukonis yra sulaikytas, teismas jį leido suimti 14 dienų.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pranešė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).