Europiečiai gali neigti, bet senstančią Europą išpaikino socialinis aprūpinimas ir ji taps marginali tiek demografiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Europos Sąjunga (ES), užuot buvusi gerovės kultūros kūrėja, ekonomine ir politine supergaliūne, taps nesvarbiu regionu – tam tereikės pasikeisti vienai kartai. O demografiniai padariniai daug blogesni nei atominio karo ir AIDS protrūkio sukeltas efektas. Šveicarijos instituto IMD duomenimis, 2000 m. ES-15 atiteko 22 proc., Azijai – 35 proc., Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį pasirašiusioms šalims (JAV, Kanadai ir Meksikai) – 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). IMD prognozuoja, kad 2050 m. šie skaičiai pasikeis į 12, 45 ir 23 procentus. Pasaulio centro orientacija pasitrauks nuo Atlanto ir priartės prie Ramiojo vandenyno.
Šalys, bendradarbiaujančios su šiuo regionu, vystysis taip greitai, kad senstanti Europa, kuriai būdingas naujų idėjų stygius, ekonominis sustabarėjimas, stagnacinė ekonominė politika, žemas produktyvumo lygis ir skolinimosi krizė, turės labai mažai galimybių išlikti nuožmioje tarptautinėje konkurencinėje kovoje.
Ekonominio pagyvėjimo stoka gali sukelti ES fragmentaciją ar net žlugimą, taip pat pavojų euro zonos ambicijoms atlikti pagrindinį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Senojo žemyno šalys turi sutvarkyti darbo rinką, reformuoti socialinę, švietimo ir mokesčių sistemas, taip pat susidoroti su vis didėjančiu imigrantų skaičiumi. Arba susidurs su užsitęsusiu ekonomikos sąstingiu.
Manau, kad Europa neištvers dabartinės turbulencijos. Estijai nelinksma, prisijaukinus eurą didelės krizės išvakarėse. Čia įžvelgiu dvi pagrindines problemas: a) kitaip nei Tarptautinis valiutos fondas, šalys iš pat pradžių nepradėjo telkti lėšų; b) nėra tiesaus kelio iš krizės. Jeigu toks būtų, skyrybos su Graikija nebūtų baisi tragedija. Esant tokiai padėčiai, Estija neturėjo ir neturi jai naudingo pasirinkimo.
Prognozuojama, kad 2012 m. šios šalies BVP augs 3–4 procentais. O svarbiausias BVP lemsiantis veiksnys – eksportas. Vadinasi, Estija labai priklausoma nuo eksporto partnerių – Švedijos, Norvegijos, Rusijos ir Vokietijos – vystymosi. Kadangi Europos valstybių vyriausybės blaškosi finansų krizėje, tolesnis Estijos ekonomikos augimas bus lengvai pažeidžiamas.
