Estija kėlė mokesčius, Lietuva apmokestino bankus – kaip pavyko išvengti fatališkų kaimynės sprendimų?

Pastaruosius kelerius metus stipriai išaugusios palūkanų normos leido bankams uždirbti rekordinius pelnus – tačiau tik Lietuva iš visų trijų Baltijos šalių ryžosi juos papildomai apmokestinti. Estija tuo metu nuėjo gana radikaliu kitų mokesčių kėlimo keliu, kurį kai kurie ekonomistai vadina tiesiog „fatališku“. Vis dėlto, „Delfi“ kalbinti ekonomistai teigia, jog solidarumo mokestis nėra pagrindinė mus išgelbėjusi priežastis ir ilgalaikių problemų nesprendžia.

Bankų pelnai ir toliau augo

Lietuvos banko duomenimis, šalies bankų sektorius antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 260 mln. eurų, tiek pat kaip ir pirmąjį ketvirtį. Per pirmąjį pusmetį pelnas sudarė 521 mln. eurų ir buvo 5,4 mln. eurų (arba 1,1 proc.) didesnis negu per 2023 m. tą patį laikotarpį (515 mln. eurų).

Pelningai dirbo 14, nuostolingai – 4 rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė beveik 6,4 mln. eurų nuostolį.

Už 2024 m. pirmąjį pusmetį bankai, išankstiniais duomenimis, sumokėjo apie 154 mln. eurų solidarumo įnašų. Nuo laikinojo solidarumo įnašo įstatymo įsigaliojimo pradžios Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos į valstybės biudžetą jau pervedė apie 400 mln. eurų laikinojo solidarumo įnašo.

Estai mokesčius didino po kelis procentus

Lietuva, kitaip nei Estija, kol kas susilaikė nuo kitų mokesčių didinimo – pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM) pastaraisiais metais liko neliesti ir kol kas nėra aišku, ar juos planuojama kelti. Tiesa, pelno mokestis ir Lietuvoje pakils nuo ateinančių metų vienu procentiniu punktu bei sieks 16 proc., lengvatinis – 6 proc.

Savo ruožtu estai nesiryžo bent jau laikinai apmokestinti didelius pelnus susižėrusius bankus. Estijos banko duomenimis, 2024 m. antrąjį ketvirtį Estijoje veikiančių bankų pelningumas tebebuvo aukštas. Komerciniai bankai Estijoje uždirbo 145 mln. eurų grynojo pelno, apie 30 proc. mažiau nei tuo pačiu metu prieš metus.