Gausybę veiklos formų ir skirtingai joms taikomų mokesčių ekonomistas Raimondas Kuodis vadina „gyvulių ūkiu“. Statybų įmonės skundžiasi, kad dėl jo negali vienodai konkuruoti su verslo liudijimus turinčiomis statybininkų brigadomis. Teisėsauga yra atskleidusi ne vieną atvejį, kai naudodamiesi kai kuriomis to „ūkio“ lengvatomis „smulkūs“ verslininkai daro įspūdingas apyvartas.

Tačiau patys gyventojai piktinasi, kad verstis savarankiškai jiems kliudo griozdiška, nuolat kaitaliojama mokesčių apskaičiavimo ir jų deklaravimo tvarka, galiausiai visiškai menkos socialinės garantijos.

Patirdama panašias problemas Estija, regis, nusprendė iš esmės pakeisti savarankiškos gyventojų veiklos (angl. self-employed) reguliavimą.

Šios šalies Mokesčių ir muitų politikos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Dmitris Jegorovas DELFI paaiškino, kad nuo kitų metų šalyje planuojama įvesti naują verslo formą:

„Žmogus, norintis teikti paslaugas kitiems gyventojams arba parduoti prekes tiek gyventojams, tiek įmonėms, galės atsidaryti specialią verslo sąskaitą banke. 20 proc. visų į ją patekusių lėšų kaip mokesčiai (pajamų, socialinis mokestis ir kt.) kas mėnesį bus pervedama mokesčių administratoriui, o 80 proc. likusių pinigų žmogus galės naudoti kaip nori.

Nebus jokios apskaitos, jokių mokesčių susigrąžinimų, nereikės jokių sąnaudų dokumentų ar darbo sutarčių. Tokiai verslo formai nebus taikomi jokie biurokratiniai reikalavimai“.

Kaip komentavo pavaduotojas, įvedus naują veiklos formą būtų galima sukurti specialią telefono programėlę, kuri leistų sekti įmokas į banko sąskaitą arba, klientui pageidaujant, išrašyti elektroninį kasos kvitą.

„Sistema turėtų būti patraukli tiems žmonėms, kurie paslaugas teikia kitiems gyventojams – ji nereikalaus jokios darbuotojų registracijos mokesčių apskaitos ar atskaitymų. Tiesa, siekiant išvengti nelegalaus įdarbinimo prisidengiant savarankiška veikla, būtų draudžiama paslaugas teikti juridiniams asmenims.

Bendrą 20 proc. mokestį būtų galima taikyti iki 25 tūkst. Eur sumai per metus.

Sveikatos ir pensijų draudimų būtų draudžiami tie, kurių apyvartą padauginus iš 20 proc. išeitų tokia pati mokesčių suma, kokia sumokama nuo minimalios mėnesinės algos“, – komentavo D. Jegorovas ir pridūrė, kad pajamoms virš minėtos sumos, būtų taikomas standartinis 40 proc. mokesčių tarifas, o viršijęs 40 tūkst. Eur apyvartą asmuo taptų ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

Anot pavaduotojo, kitas pasiūlymų paketas, už kurį taip pat dar turės balsuoti šalies parlamentas, labiau susijęs su mokesčių režimo, taikomo savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbdaviams:

„Pvz., dirbantiems savarankiškai siūloma taikyti tokį patį mokesčių režimą ligos atveju – kaip ir darbdaviams už samdomus darbuotojus, jiems nereikėtų mokė socialinio mokesčio, be to jiems nereikės mokėti mokesčių už kompensuojamas išlaidas komandiruočių užsienyje metu. Šis paketas iš tiesų platus“.

Už biurokratijos mažinimą

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija vadovė Zita Sorokienė pripažino nesanti nuodugniai susipažinusi su estų iniciatyvomis, dėl to jas vertino atsargiai.
Zita Sorokienė

„Aišku, tobulinti apskaitą arba mokamus mokesčius niekada nevėlu. Reikia, kad jie tobulėtų ir būtų naudingi, kad žmonėms jų nereikėtų slėpti ir būtų galima paprastai sumokėti.

Jei estai taip daro, tai turbūt tam, kad palengvintų individualią veiklą, kad žmonės išeitų iš šešėlio, kad jiems būtų lengviau užsiimti norima veikla ir šiai nebūtų taikoma didelė administracinės našta – čia puikus ir sveikintinas dalykas“, – svarstė pašnekovė.

Anot jos, sveikintinas būtų apskaitos, išlaidų pagrindimo atsisakymas. Kita vertus, jei 20 proc. mokestis būtų taikomas nuo apyvartos, o ne nuo pelno, kažin ar likusių 80 proc. pakaktų padengti visas veiklos sąnaudas. Be to, neaišku, kokios socialinės garantijos būtų tokią veiklą vykdantiems asmenims.

Z. Sorokienės teigimu, dabar Lietuvoje vykdantieji individualią veiklą pagal pažymą turi teisę taikyti 30 proc. pajamų veiklos atskaitymams. Tačiau toks apskaitos būdas ne visiems apsimoka. Ji atsargiai vertino ir estų numatomus apribojimus dėl paslaugų teikimo juridiniams asmenims ar metinių sumų apribojimų.

„Vis dėlto svarstytini būtų visi pasiūlymai, mažinantys administracinę naštą, palengvinantys gyvenimą tiems, kas vykdo individualią veiklą, nors, aišku, reikėtų žiūrėti į pasiūlymų detales“, – reziumavo ji.

Įžvelgia grynųjų pinigų grėsmę

Seimo narės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės vertinimu, kai kurias estų naujoves būtų galima svarstyti ir Lietuvoje, nors dalis jų ir taip taikoma:
Ingrida Šimonytė

„Lietuvoje tai atitiktų „verslo liudijimo“ kategoriją, tik siūloma mažesnė apyvartos riba ir yra supaprastintas mokestis skaičiuojant jį nuo apyvartos, o ne nuo realaus veiklos rezultato (pelno), ir procentais, o ne fiksuota suma.

Palyginti su fiksuotu pajamų mokesčiu (verslo liudijimas), toks apmokestinimas gali būti teisingesnis, nes mokestis labiau priklauso nuo pajamų. Kita vertus, tokią sistemą naudinga taikyti tik tada, kai sąnaudos minimalios ir veikla pelninga, nes 20 proc. nuo apyvartos yra gana daug“.

Parlamentarės teigimu, nėra aišku, kaip estams pavyktų išvengti situacijų, kai „individualios veiklos vykdytojai“ yra iš esmės samdomi darbuotojai.

„Apskritai idėja pereiti nuo fiksuoto mokesčio prie itin paprasto, bet susijusio su realiai gautomis pajamomis, svarstytina, tačiau vienas iš rimtesnių apribojimų, kad tokiuose santykiuose vis dėlto vyrauja atsiskaitymas grynaisiais, tad realios mokestinės prievolės nustatymas ir administravimas yra gana komplikuotas.

Be to, komplikuotas ir šių asmenų socialinio draudimo klausimas (kaip ir Lietuvoje, kur iki šiol buvo draudžiami bazinei pensijai, o nuo šių metų įmokos padvigubintos)“ – aiškino I. Šimonytė.

Jos manymu, Lietuvoje apmokestinimo įvairovė turėtų būti peržiūrėta siekiant užtikrinti, kad mokesčiai nesiskirtų vien dėl to, kad skirtingai vadinamas veiklos įforminimas: „Teisingumo principas reikalauja, kad panašų gebėjimą mokėti turintys mokėtų panašius mokesčius, šiuo požiūriu Vyriausybė ir turėtų peržiūrėti dabartinę apmokestinimo sistemą“.

Galima būtų pritaikyti ir samdomiems

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad veiklos formų įvairovė – jokia problema.

Jeigu ji padeda žmonėms veikti legaliai, mokėti mokesčius ir sumažinti administracinę naštą, tuomet įvairovė yra sveikintinas, o ne naikintinas reiškinys. Sistema turi būti palanki veikiančiam žmogui, o ne kontroliuojančioms institucijoms.
Žilvinas Šilėnas

„Geriausia būtų leisti spręsti pačiam žmogui: ar jis nori dirbti kaip nepriklausomas rangovas, ar kaip samdomas darbuotojas. Dabartinė politika, visus varu varyti į neterminuotas darbo sutartis, žmogui visiškai nenaudinga. Su mokesčių mokėtojais reikia ne kariauti, o jiems padėti“, – komentavo jis.

Instituto vadovas svarstė, kad estiškos iniciatyvos elementus būtų galima pritaikyti ne tik savarankiškai dirbantiems, bet visiems, net ir samdomiems darbuotojams:

„Vienas variantas – 20 proc. galėtų būti „grynas“ mokestis, t.y. mokestis, nieko konkretaus mokėtojui neduodant mainais. Už likusius pinigus mokesčių mokėtojas galėtų pats pirkti sveikatos draudimą, valstybinį ar privatų pensijų draudimą ir pan. Ar draustis nuo nedarbo, protingiausia būtų palikti pačiam žmogui.

Kitas variantas – 20 proc. padengia viską, ir pajamų apmokestinimą ir socialinį draudimą. Tai reikštų mažesnius mokesčius visiems ir smarkiai sumažintų šešėlinę ekonomiką. Ne vienas mūsų tyrimas rodo, kad pagrindinė šešėlio priežastis – aukštas apmokestinimas“, – tikino Ž. Šilėnas.

Anot jo, apskritai visą atlyginimą (su mokesčiais) būtų galima pervesti žmogui į sąskaitą ir tik tada nuskaičiuoti mokesčius ar leisti juos susimokėti pačiam. Taip mokesčių sistema taptų skaidresnė ir suprantamesnė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (472)