„ESO nuomone, LEEA rašte pateikta informacija yra paremta emocija, kaltinamojo ar puolamojo pobūdžio, fragmentiška ir tendencinga, joje mažai faktų ir daug neigiamų emocijų, kurios neatitinka dalykinės kritikos pobūdžio“, – rašoma Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai skirtame dokumente, kurį matė DELFI.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, kad ši tema bus nagrinėjame kitame posėdyje.
LEEA prezidentas Kęstutis Jauniškis anksčiau teigė, kad situacija ESO verčia reikšti didelį susirūpinimą.
„Nuolatinė vadovų, o kartu su jais ir specialistų kaita šią valstybės valdomą įmonę pavertė vis naujai ateinančių vadybininkų eksperimentų vieta. O tai lemia nuolatinį chaosą tiek įmonės viduje, tiek procesuose su rangovais“, – aiškino jis. Daugiau apie LEEA kreipimąsi skaitykite čia.
Rangovų kainos išaugo 50 proc.
Kaip teigiama ESO komentare DELFI, 2018 metais atliktos istoriškai didžiausios investicijos – apie 270 mln. eurų. Palyginimui, 2017 metais – 226 mln. eurų.
„Vienas iš investicijų apimtis lėmusių veiksnių – praėjusiais metais ESO naujų vartotojų skaičius išaugo ženkliai – net 15 proc. daugiau nei 2017 metais.
Kitas itin svarbus veiksnys: per 2018 metus rangovų kainos pagal atskiras sutartis išaugo vidutiniškai daugiau kaip 50 proc. Tokį įkainių augimą, mūsų nuomone, sudėtinga pagrįsti darbo užmokesčio ar išteklių brangimu“, – rašome jame.
ESO atstovus neramina situacija, kai rangos darbų kainos pagal atskiras 2018 metų sudarytas rangos sutartis auga 50 proc. ir daugiau, o vėluojant atlikti darbus rangovai siekia sumažinti ar išvengti mokėti delspinigius, dėl ko vyksta teisminiai ginčai.
„Esant tokioms aplinkybėms ESO, siekdama išlaikyti nuoseklų, ilgalaikį planą atitinkantį, investicijų lygį, stabilią ESO finansinę būklę ir minimizuoti energijos kainų augimo vartotojams efektą bei planuodama pinigų srautus daugiamečiam ciklui, imasi veiksmų, mažinančių rangos darbų kainas, taip pat valdant investicijas į tinklo atnaujinimą bei rekonstrukciją.
Šios priežastys lėmė, kad ESO nesinaudoja dalimi su rangovais 2018 metais sudarytų ilgalaikių sutarčių, kurių įkainiai 50 ir daugiau proc. didesni. Bendrovė naudojasi ankstesniais laikotarpiais ir mažesniais įkainiais sudarytomis sutartimis. Brangesnes sutartis, pasibaigus sutartyse numatytam 1 metų laikotarpiui, ketinama nutraukti. Taip pat didesnės vertės objektams vykdomi atskiri viešieji pirkimai, siekiant palankesnių kainų“, – dėstoma komentare.
ESO atstovai dar priduria, kad brangesnės investicijos dėl brangesnių rangos darbų ar medžiagų ilgainiui reiškia didesnes kainas energijos vartotojams.
„Taigi, valdydami savo investicinius planus ir siekdami išlaikyti kuo stabilesnes energijos kainas, kiek tai priklauso nuo mūsų, šiemet planuojame maždaug 190 mln. eurų bendras ESO investicijas.
Jos mažės ne vien dėl mažesnių darbų apimčių, bet ir todėl, kad siekiame didesnės konkurencijos vykdomuose pirkimuose ir tikimės, kad rangos darbų kainos mažės.
Manome, kad tai gali būti viena priežasčių, kodėl rangovų atstovai reiškia pasipiktinimą ESO, tačiau laikomės pozicijos, kad efektyvių investicijų už pagrįstas kainas siekis yra svarbiausias, užtikrinant vartotojų bei kitų pusių interesus“, – aiškina ESO atstovai.
Jie tvirtina, kad klausimų eskalavimas viešoje erdvėje, įvairių valstybės, politiką formuojančių ar įgyvendinančių institucijų įtraukimas nėra savalaikis ar adekvatus.
Dėl darbuotojų kaitos
Seimui pateiktuose atsakymuose ESO atsakė į LEEA teiginį dėl nuolatinės darbuotojų kaitos ir chaoso.
„2017 metais ESO darbuotojų kaita sudarė 18,74 proc., 2018 metais ji sumažėjo iki 15,95 proc. Tuo metu 2018 metais visoje Lietuvoje darbuotojų kaita siekė 23 proc. (konsultacijų įmonės „Hay Group“ duomenimis). Taigi, LEEA teiginys reikalautų pagrindimo – kuriuos rodiklius pasiekus laikytina, kad organizacijoje vyksta chaosas“, – rašoma dokumente.
Dėl investicijų
Kaip jau minėta, ESO pažymi, kad 2018 metų investicijų suma buvo istoriškai didžiausia ir siekė apie 270 mln. eurų.
„Klaidinga teigti, kad išaugusi 1 metų investicijų imtis sąlygoja ESO įsipareigojimą tokį pat mastą išlaikyti ir kitais ar vėlesniais metais. <...> 2019 metų investicijų suma turėtų siekti apie 187 mln. eurų, kas iš esmės atitinka investicijų plane numatytą vienerių metų vidurkį“, – rašoma dokumente.
Dėl SAIDI ir SAIFI rodiklių
Savo rašte LEEA teigė esą ESO klastojo sistemos vidutinio nutraukimo trukmės indekso (angl. system average interruption duration index, SAIDI) ir sistemos vidutinio pertraukimo dažnio indekso (angl. system average interruption frequency index, SAIFI) rodiklius.
Atsakymuose Seimui ESO nurodė, kad šiuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka neplaninį įmonės patikrinimą.
„Manome, kad tikslinga sulaukti reguliuojančiosios institucijos išvados dėl minėto patikrinimo“, – rašoma dokumente.
Dėl dispečerių veiklos
LEEA rašte buvo kalbama apie tai, kad dispečerių reforma kelia grėsmę ESO tinkle dirbančių žmonių saugumui.
Tačiau ESO atstovai atsakė, kad šis pokytis suteikė galimybę 50 dispečerinių skirtingos Lietuvos vietose su jose dirbančiais žmonėmis sujungti į du valdymo centrus.
„Taip užtikrinant nuolatinį tinklo monitoringą bei diagnostiką, padidinant valdymo efektyvumą, bet tuo pačiu sumažinant valdymo kaštus“, – rašoma dokumente.
Kartu pastebima, kad dėl ypač pavojingų rangovų darbo saugos pažeidimų 41 kartą darbai buvo sustabdyti, taip pat buvo nustatyti net 8 atvejai, kai rangovų darbuotojai, dirbantys elektros įrenginiuose, buvo neblaivūs.
Dėl investicijų Lenkijoje
Atskirą raštą Seimo komisijai pateikė ir „Lietuvos energija“. Jų atsakyme paaiškinamas investicijų nukreipimas į Lenkijos vėjo jėgainių parkus.
„Pažymime, kad tvari plėtra, apimanti strateginės ir žaliosios generacijos vystymo, komercinės organizacijos sukūrimo ir naujosios energetikos plėtojimo strategines kryptis tarptautinės plėtros kontekste, yra vienas iš bendrovės įmonių grupės 2018–2030 metų strategijos prioritetų“, – teigiama dokumente.
Taip pat pažymima, kad dabartiniai ESO vadovai savo pranašumą įrodė sukaupta patirtimi ir profesiniais įgūdžiais.
Kažkas ne taip
V. Poderys sakė, kad kol kas nenori plačiau komentuoti ESO pateiktų atsakymų.
„Kažkas su bendravimu yra ne taip. Kaip dažnai būna, kartais monopolinę galią turintys veikėjai užsimiršta. Jei rinka konkurencinė, tada greit susitvarko su didžiaisiais, kurie užmiršta klientą.
Tuo metu monopolininko akcininkai ir vadybininkai turi jausti paaukštintus moralės ir etikos standartus. Nesvarbu, kad turi galia, neturi ja naudotis iki galo. Žinoma, čia samprotauju abstrakčiai“, – apie susidariusią situaciją sakė Seimo narys.
Kitas Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdis planuojamas kovo 13 dieną.
LEEA nurodo jungianti 47 energetikos sektoriuje dirbančias įmones: 29 rangovines ir projektavimo bendroves, 4 energetikos įrangos gamintojus, 7 profesinio rengimo centrus, 5 mokymo įstaigas ir 2 energetikos įrangos bei medžiagų tiekėjus.
