aA
Lietuvoje nedarbui pakilus iki 14,9 proc., pramonės sektoriuje trūksta rekordinio darbuotojų skaičiaus. Panaši situacija, kaip teigiama, ir statybų sektoriuje, čia šiandien jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Minėtų sektorių atstovai užsimena, kad dėl tokio darbo jėgos trūkumo gali būti kalti tiek juodi pinigai, tiek valstybės mokamos išmokos, tiek emigracija.
Esant rekordiniam nedarbui, darbdaviai neranda norinčių dirbti: juodais pinigais susirenka daugiau
© DELFI / Andrius Ufartas

Pramonėje – 16 tūkst. darbuotojų trūkumas, realūs skaičiai galimai didesni

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėdamas apie šiandieninę situaciją darbo rinkoje sakė, kad pramonės sektoriuje šiuo metu pastebimas rekordinis darbuotojų trūkumas.

„Manau, drąsiai galima kalbėti, kad trūksta apie 16 tūkst. darbuotojų. Tai yra didžiausias skaičius lyginant su tuo, kaip būdavo anksčiau, tokio kiekio laisvų darbo vietų mes tikrai neturėjome.

Galima sakyti, kad labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Didžiausias trūkumas yra apdirbamosios pramonės, informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT), baldų sektoriuose. Trūksta automatizuotų linijų operatorių“, – vardijo jis.

V. Janulevičius atvirai kalbėjo, kad tokį rekordinį darbuotojų trūkumą pramonėje šiandien, anot jo, lemia valstybės mokamos išmokos.

„Dirbti statybose už grynuosius pinigus ar dar kitur ir gauti išmokas yra patogiau, nei dirbti viename darbe. Grynaisiais juodais pinigais žmonės susirenka daugiau.

Taip pat bendrai rinkose nėra ir ukrainiečių bei baltarusių. Jie išvyko dėl COVID-19, atvykti negali, dėl to tas trūkumas ir atsiranda“, – svarstė jis.

Paklaustas, ar sutinka, kad valdžia dalydama išmokas iš dalies pati skatina nedarbą, V. Janulevičius tikino iki galo tokiam teiginiui pritarti negalintis.

Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© Organizacijos nuotr.

„Negaliu sakyti, kad vien valdžia. Senais laikais sakydavo, kad geriau paleisti devynis kaltus nei nubausti vieną nekaltą. Tai šiuo atveju aš iš dalies suprantu, kad iš tikrųjų yra socialiai pažeistų žmonių, kurie gauna išmokų, bet kiek yra tiesiog pasinaudojančių ta situacija, tai labai sunku įvertinti“, – sakė LPK prezidentas.

Visgi, anot jo, darbuotojų trūkumas pramonės sektoriuje ir toliau gali aštrėti, o tai bus susiję su COVID-19 atvejais ir jų nustatymu įmonėse, kurios, kaip teigė, jau skaičiuojamos šimtais.

„Jeigu bent vienam nustatomas koronavirusas, dalį darbuotojų, ištisas pamainas, reikia išleisti 14 dienų izoliuotis, tai tas darbuotojų trūkumas realiai dar didesnis. Kaip čia ilguoju periodu bus, sunku pasakyti.

Bendrai situacija – paradoksali. Iš vienos pusės, turime 100 tūkst. užregistruotų bedarbių, iš kitos, – 40 tūkst. užregistruotų oficialių darbo vietų. O dar privačios įmonės dažnai to neskelbia, tiesiog pačios ieško darbuotojų, tai bijau, kad realus skaičius dar didesnis. Paradoksas“, – komentavo V. Janulevičius.

Statybose trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas taip pat tikino, kad šiandien statybų sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, kurie turi aiškias kompetencijas.

„Jau kuris laikas trūksta suvirintojų, lauko inžinerinių tinklų montavimo ir komunikacijų montavimo specialistų, betonuotojų, apdailininkų, įvairiausių grupių specialistų.

Bet jų mums trūksta kvalifikuotų, o nekvalifikuotų tikrai netrūksta“, – sakė jis ir aiškino, kad juos paprasčiausia atskirti pagal tai, kurie turi statybininko kortelę ir kurie ne. Tiesa, kad trūksta šių darbuotojų, D. Gedvilas sakė pastebėjęs maždaug vasaros pabaigoje.

„Mes manome, kad didelė dalis darbuotojų emigravo; ypač kai pandemijos metu buvo pritaikytos tam tikros priemonės ir Lietuvoje sumažėjo statybų projektų, vystytojai pristabdė statybas.

O kai kurios valstybės, tokios kaip Vokietija, Airija, skatindamos savo ekonomiką, paruošė nemažai investicinių projektų ir ėmė juos įgyvendinti. Ne tik Vokietijos ar Airijos vietiniai statybininkai gauna darbo, bet kartu ir lietuviai.

Šiandien didelė dalis lietuvių pasuko kita kryptimi į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, ir jeigu pažiūrėsime į mūsų keltus, kurie kelia reisu Klaipėda–Vokietija, jie yra pilni, o bilietai – užsakyti į priekį. Didelė dalis tų keleivių – statybininkai.

Aš manau, kad nemaža dalis darbuotojų tikrai emigravo galėdami išvykti ir Vokietija juos priėmė. Šiandien ten yra daug užsakymų, o vokiečiai įsileidžia mūsų specialistus, tad nemažai žmonių ten dirba“, – darbuotojų trūkumą statybų sektoriuje aiškino jis.

Paklaustas, apie kokį darbuotojų skaičiaus trūkumą šiandien būtų galima kalbėti, asociacijos prezidentas tikino, kad tai galėtų būti apie 2 tūkst.

„Šiuo metu mes manome, kad apie 2 tūkst. turinčių aukštesnę kvalifikaciją darbuotojų galėtų rasti darbą mūsų įmonėse, bet tai turėtų būti tie, kurie išmano statybos amatą“, – teigė jis.

Mauricas: darbuotojai nespėja prisitaikyti

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas kalbėjo, kad šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvai yra bendras struktūrinis nedarbas. Kaip teigė, gyventojai šiandien tiesiog nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikečiančios darbo rinkos.

„Didžiausias iššūkis Lietuvai yra struktūrinis nedarbas, nes ekonomikai sparčiai augant, keičiantis technologijoms, joms tobulėjant, tobulėjant darbo organizavimo struktūrai, kylant darbo užmokesčiui, ne visi darbuotojai spėja prisitaikyti prie tų pokyčių. Ir ne visi darbuotojai gyvena ten, kur yra daug darbo vietų.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Mes turime tiek regioninį struktūrinį nedarbą, tiek kvalifikacinį, ir tai yra labai didelis iššūkis Lietuvai, kurio, tikėtina, mums, deja, nepavyks išspręsti greitu metu“, – sakė jis.

Ž. Mauricas užsiminė apie Suomijos pavyzdį, kuris, kaip teigė, šiandien tinka ir Lietuvai.

„Geriausias pavyzdys tikriausiai yra Suomija, ji taip pat patyrė spartų ekonomikos augimą 1990-aisiais, todėl nedarbas visus metus ten išsilaikė aukščiau kaip 10 proc., nes ekonomika patyrė didelę transformaciją.

Iki 1990 m. ten buvo tradicinių pramonės šakų pakilimas, o po 1990 m. pradėjo dominuoti informacinės technologijos, aukštosios technologijos, vyko automatizacija, buvo didelė migracija į didžiuosius miestus, kaip ir dabar pas mus.

Manau, kad Lietuvoje gali būti tokia pati situacija“, – lygino ekonomistas ir aiškino, kad Suomijos situacija 1990-aisiais yra lygi sukrėtimui, kurį mūsų šalis šiandien patiria dėl viruso.

Jis taip pat pripažino, kad situacijai įtakos galimai turi ir valstybės mokamos išmokos, tačiau nedarbo priežastis – ne tik ši.

Beveik dešimtmečio rekordai

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Delfi“ pasakojo, kad šiuo metu, naujausiais duomenimis, darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 37,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Tą patį laikotarpį pernai buvo užregistruota 36,3 tūkst. laisvų darbo vietų.

„Vasarą buvo pastebėtas laisvų darbo vietų skaičiaus augimas, ir ypač rugpjūtį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – didžiausią darbo pasiūlymų skaičių šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį. Paskutinį kartą daugiausia per mėnesį buvo užfiksuota 2013 gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų.

Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 rugpjūčiu. Ir rugsėjį darbo paklausa buvo didelė – darbdaviai įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – 9,2 proc. daugiau nei 2019 m. rugsėjį.

Tokios paradoksalios situacijos šalies darbo rinkoje nebuvo užfiksuota per dešimtmetį. Visi rinkos rodikliai pastaraisiais mėnesiais didėjo – ir darbo pasiūlos, ir paklausos bei įdarbinimo. Iš tikrųjų darbo rinkoje susiklostė išskirtinė situacija, kai per mėnesį užfiksuojamas laisvų darbo vietų skaičius gerokai didesnis, nei registravosi naujų klientų“, – teigė M. Jankauskienė.

Ji sakė, kad štai, rugsėjo mėnesį į UT per mėnesį buvo užregistruota 36,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 22,1 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 55,9 proc. daugiau negu 2019 m. rugsėjį.

Bendrai, anot specialistės, kad daugėjo besiregistruojančių darbo neturinčių asmenų, įtakos turėjo ne tik karantino ir ekstremalios situacijos metu darbdavių persvarstytos veiklos perspektyvos, optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys ir dėl to atleisti darbuotojai, bet ir skirtos darbo paieškos išmokos.

„Registruotis skatina ir galimybė gauti darbo paieškos išmokas, dėl to kreipėsi daugiau darbo rinkoje neaktyvių asmenų. Be to, dėl ekonominės situacijos dalis savarankišką veiklą vykdžiusių asmenų neatnaujino savo veiklos. Jie taip pat tapo Užimtumo tarnybos klientais“, – teigė ji.

Lapkričio 1-osios duomenimis, nedarbas šalyje siekia 14,9 proc. ir yra 0,8 proc. didesnis, nei buvo prieš mėnesį, kai sudarė 14,1 proc. Taip pat 31 tūkst. darbo neturinčių žmonių spalį kreipėsi į UT klientų aptarnavimo skyrius – tai buvo 5,8 tūkst. mažiau nei rugsėjį, bet 5,7 tūkst. daugiau negu 2019 m. spalį.

Spalį 31,7 tūkst. asmenų buvo įdarbinti tarpininkaujant UT specialistams, t. y. 12,9 proc. daugiau negu rugsėjį. 3,1 tūkst. buvo suteiktas remiamas užimtumas pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, daugiausia iš jų, 1,8 tūkst., įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, palyginti su rugsėju, augo 14,5 proc. 9,6 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 3,5 proc. mažiau nei rugsėjį.

Eltai UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė taip pat teigė, kad šiuo metu darbo ieškančių asmenų situaciją apsunkina ir ateities neapibrėžtumas.

„Darbo ieškančių asmenų situaciją sunkina ir tai, jog šiuo metu dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, esant įmonių veiklos neapibrėžtumui, ribojant arba stabdant įmonių veiklą, laisvų darbo vietų pasirinkimas ir galimybės įsidarbinti mažėja. Todėl ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
2.3704

Paskelbtas pirmasis 5G ryšio aukcionas (6)

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį paskelbė trijų 700 MHz radijo dažnių blokų...

Seime – pirmieji siūlymai 2022-ųjų biudžetui, prašoma 111 mln. eurų (10)

Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai...

Teismas: kariškiai gali pasirašyti Šiaulių oro bazės tvoros sutartį (3)

Krašto apsaugos ministerijos ( KAM ) Infrastruktūros valdymo agentūra gali pasirašyti beveik 1...

„Vilniaus baldų“ grynasis pelnas smuko 15,6 karto iki 322 tūkst. eurų papildyta

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų bendrovė „Vilniaus baldai“ per praėjusius...

FNTT: klastojant prabangių mašinų kainas, valstybei padaryta per 162 tūkst. eurų žala (35)

Prabangių automobilių „Tesla“, „Porsche“ bei motociklų pardavimus įforminant už daug...

Top naujienos

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Čaplinskas – apie reikalingus sprendimus: į pirmą vietą iškyla ne vien pasiskiepijimas (3)

Nuolat kalbėdama apie būtinybę skiepytis nuo koronaviruso, valdžia pamiršo kalbėti apie skiepų...

Klaipėdos rajono meras per žvejybą netyčia kirto sieną su Rusija: buvo apklaustas, įvyko oficialus perdavimas (132)

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sekmadienį, žvejodamas su pusbroliu ir draugu,...

Rusai JAV vizų turės prašyti Varšuvoje, Zacharova tai vadina „tikru pragaru“ (109)

Rusai, norintys gauti imigracinę vizą į Jungtines Valstijas, nuo šiol turi vykti į JAV...

Neteisėtai sieną kirtę migrantai sugebėjo traukiniu nusigauti iki Vilniaus (184)

Pirmadienio rytą Vilniaus geležinkelio stotyje sulaikyta 6 migrantų grupė traukiniu atvažiavusi...

Kiekvieną savaitę – vis blogiau: Lietuvoje liko paskutinė savivaldybė, kuri nepatenka į juodąją zoną (537)

Lietuvoje epidemiologinė situacija ir toliau prastėja. Pirmadienio rytą pateiktais Statistikos...

Į užsienį norintys keliauti britai įspėjami ruoštis: atsiras nauja sąlyga

Jungtinės Karalystės (JK) Slaugos ministrė Gillian Keegan įspėjo šalies gyventojus dėl...

Paaiškino, kodėl įmonei reikalingas duomenų apsaugos specialistas: pakanka vos vieno pikto darbuotojo ir pasekmės – katastrofiškos

Kompiuterinių technologijų pramonės asociacijos „CompTIA” šiais metais sudarytoje darbo rinkos...

Paskelbtas pirmasis 5G ryšio aukcionas (6)

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį paskelbė trijų 700 MHz radijo dažnių blokų...

Atviras laiškas Santaros klinikų medikams: kraupi dukters diagnozė pavirto visai kitkuo (74)

Jokiai mamai negali būti tamsesnės dienos už tą, kai išgirsti kraupią savo vaiko diagnozę:...