Mokės bankai ir energetikos įmonės

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez praėjusią savaitę paskelbė, kad Vyriausybė įves laikiną nenumatyto pelno mokestį bankams ir energetikos įmonėms šalyje, skirtą sušvelninti didelei infliacijai ir komunalinių paslaugų kaštų augimui, pranešė Reuters. Jis galėtų būti taikomas 2023-2024 m.

Buvo teigiama, kad elektros kainos Ispanijoje šiemet pasiekė aukščiausią lygį, o infliacija šalyje birželį pasiekė 10,2 proc. – aukščiausią lygį per 37 metus.

Per dvejus metus, kaip teigė ir Businessinsider.com, šalis taip planuoja surinkti apie 7 mlrd. Eur., o minėti pinigai bus skirti gyventojams padėti susitvarkyti su augančiomis kainomis.

Numatyta, kad dalis pinigų bus skirta gyventojų kelionėms traukiniais finansuoti. Skaičiuojama, kad gyventojai galės pasinaudoti 75 mln. nemokamų kelionių, kurios bus galimos nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio.

Traukiniai, kuriais keliautojai galės gauti nemokamus kelių reisų bilietus, yra tie, kuriuos valdo Ispanijos valstybinė įmonė „Renfe“.

Taip pat buvo kalbama, kad surinkti pinigai bus panaudoti studentų stipendijoms, kurias gaus tiek mokyklų moksleiviai, tiek universitetų studentai. Jos galėtų siekti 100 Eur. Už gautas lėšas taip pat planuojama pastatyti ir 12 tūkst. naujų namų.

Minėtais mokesčiais, kaip skelbė užsienio spauda, planuojama apriboti bankų pelną, kurie jie gaus iš didėjančių palūkanų normų, taip pat, energetikos kainoms kylant, neleisti piktnaudžiauti energetikos bendrovėms.

„Šis pelnas, kuris tariamai krenta iš dangaus, jis nenukrenta iš dangaus: jis ateina iš vartotojų kišenių“, – sakė p. Sánchez.

Teigiama, kad netrukus apie šį mokestį planuojama diskutuoti su Ispanijos šalies bankų atstovais. Ispanijos Vyriausybė jau gegužę nustatė viršutines dujų kainas ir sumažino sąskaitas už elektrą.

Nepagrįstus pelnus siūlo „apkarpyti“ ir Lietuvoje

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, kalbėdamas apie naujus mokesčius bankams Lietuvoje, teigė, kad jie tikrai turėtų atsirasti.

„Kalbant apie bankų sektorių, jau seniai akivaizdu, kad jie savo didžiąją pajamų ir pelnų dalį gauna ne prisiimdami riziką dalydami paskolas, bet iš elementaraus gyventojų sąskaitų administravimo. Bankų sektoriuje stebime oligopolines apraiškas, didžiulę koncentraciją ir mažai bankų.

Prieš kurį laiką buvo priimtas įstatymas, kuris apribojo tam tikrų paslaugų krepšelio dydį. Akivaizdu, kad jau laikas atnaujinti šio įstatymo nuostatas, kad bent vieną kortelę žmogus galėtų turėti mokėdamas minimalius kaštus.

Gintautas Paluckas

O kalbant apie energetikos įmonių pelnus, ypač, kai žmonės rinkosi tiekėjus ir rinkos svyravimų tarifus, kas pačioms įmonėms leidžia neprisiimti rizikos, o tik pelnus, mačiau vienos įmonių pelnų palyginimus, skaičiai skyrėsi keliasdešimt milijonų. Apie tai irgi reikės diskutuoti“, – sakė politikas ir pridūrė tikrai pastebintis, kad kai kas naudojantis susiklosčiusiomis aplinkybėmis rinkose tikrai bando uždirbti daugiau.

Paprašytas patikslinti, ar tokie pokyčiai ir diskusijos galimai būtų susiję su pagalba gyventojams dėl infliacijos, kaip Ispanijos atveju, politikas tai patvirtino.

„Tai susiję, nes rinkos, reaguodamos į politinius neapibrėžtumus, kelia kainas ir jei nėra tikros konkurencijos, kainos lipa į viršų ir kelia infliaciją, tiek produktų, tiek paslaugų, nes energetika yra bet kurio produkto ar prekės kaštų sąnaudų struktūroje“, – tikslino jis.

Iki šiol, kaip teigė, žingsniai padėti nuo infliacijos labiausiai kenčiantiems žmonėms Lietuvoje buvo daromi iš skolintų pinigų, tačiau dabar situacija kiek keičiasi, nes brangsta paskolos.

„Vadinasi, naštą reikia perskirstyti kitaip ir jei matome, kad dėl susiklosčiusios situacijos tam tikri sektoriai gauna nepagrįstai didelius pelnus, vadinasi tuos pelnus reikia „prikirpti“ ir pinigus nukreipti ne tik į pinigų išdalijimą, bet ir į viešąsias paslaugas“, – sakė politikas.

Ispanijos atveju, G. Paluckas tikino matantis ir daugiau naudos, kaip, tarkime, kelionių traukiniais apmokėjimas. Jis aiškino, kad taip būtų renkamasis viešasis transportas, skatinama keliauti ne automobiliais.

„Ispanijos planuose yra labai daug logikos ir mes tuos pasiūlymus dabar ruošiame ir turėsime juos rudens sesijoje, būtent, kas susiję su infliacija, ypač, bankais.

Bet aš šį Vyriausybė pasiryš intervencijoms, aš labai abejoju“, – svarstė jis.

Lietuvai tokio kelio nesiūlytų

Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad palūkanų normų kėlimo perspektyvoje apmokestinti bankus ir tikėtis, kad jie to poveikio neperkels vartotojams, nereikėtų.

„Ispanijos planai – labai populistiniai. Iš vienos pusės, keliant mokesčius bankams, bankai turi nemažai erdvės tą poveikį perkelti ant savo klientų pečių.

Valdžia bando atrodyti geri kitiems, tuos pinigus paskirstant viešosioms gėrybėms ir tokioms netaiklioms, o pasitarnaujančioms ne tik tiems, kuriems reikia pagalbos su infliacija, o visiems, kurie naudojasi viešosiomis paslaugomis. Tai nėra geras sprendimas ir, mano akimis, jis yra labai populistinis“, – sakė ji.

Indrė Genytė-Pikčienė

Pasak ekonomistės, Ispanijos valdžia bando būti svieto lygintojais, tačiau, kaip pridūrė, reikia nepamiršti, kad politikai nėra manos iš dangaus dalintojai.

„Viešieji ištekliai yra visų sumokėti mokesčiai ir kiekvienas toks sprendimas padėti visiems, yra iš tų pačių mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių“, – sakė ji.

Ekonomistė, paklausta, ar Lietuva galėtų pasekti Ispanijos pavyzdžiu, teigė, kad toks kelias nebūtų teisingas.

„Mūsų Vyriausybei kertinė užduotis yra nenueiti populizmo keliu ir viešuosius išteklius naudoti labai taikliai.

Net ir tokios aukštos infliacijos akivaizdoje privalome rūpintis tik pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais ir stengtis, kad priemonės, kurios būtų panaudojamos, jos būtų taiklios ir tikslios ir būtų nukreiptos ne į plataus masto pravalgymą, o būtų nukreiptos į ar energetikos transformaciją ar ekonomikos augimą.

Dabar, kai šalia turime agresyvią kaimynę, mažiausia, ko mums reikia, tai fiskalinio netvarumo ir problemų“, – kalbėjo ji.

I. Genytė Pikčienė tikino nepalaikanti ir anksčiau aktyviai kovai su infliacija siūlytų priemonių, tokių, kaip PVM maisto produktams mažinimo.

„Aš manau, kad visos tokios priemonės, kaip PVM mažinimas ir visos tokios mokestinės lengvatos, jos su infliacija kovoja labai plačiai ir iš to išlošia net tie gyventojai, kurie patys labai gerai gali susitvarkyti su infliacija, turi pajamų ir jų pajamos pastaraisiais metais augo sparčiai.

Tokių visuomenės sluoksnių remti nereikia. Viešųjų finansų tvarumo svarba perspektyvoje tik didės, nes kyla palūkanų normos, pinigų politikos priemonės griežtėja. Toms aplinkybėmis finansų rinkos gerokai atidžiau pradeda stebėti šalių fiskalinę drausmę ir jau dabar baudžia tokias švaistūniškas šalis“, – sakė ekonomistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)