aA
Iki šiol Lietuva buvo viena tų Europos Sąjungos šalių, kurios iš bendrojo biudžeto gaudavo daugiau nei į jį sumokėdavo. Tokia pat padėtis turėtų išlikti ir kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau po jos Lietuvos balansas gali pakrypti minuso link.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad toks scenarijus būtų dovana Lietuvai. Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vardija paradoksus, kodėl Lietuva iš ES biudžeto gaus mažiau nei galėtų.

„Lietuva kitoje finansinėje perspektyvoje lėšų gaus mažiau ne dėl to, kad yra turtinga, o dėl to, kad yra pigi“, – teigė jis.

Vieni praranda, kiti gauna

Europos Komisijos duomenimis, 2016 metais į ES biudžetą daugiausiai sumokėjo Vokietija (21 mlrd. eurų), Prancūzija (21 mlrd. eurų), Italija (15 mlrd. eurų). Tuo metu iš jo daugiausiai gavo Ispanija (12 mlrd. eurų), Italija (12 mlrd. eurų), Prancūzija (11 mlrd. eurų).

Lietuva 2016 metais į bendrąjį ES biudžetą įnešė 0,33 mlrd. eurų, o iš jo gavo 1,48 mlrd. eurų.

Vertinant kiekvienos iš šalių balansą, didžiausia ES donore yra Vokietija. 2016 metais ji iš biudžeto gavo 11 mlrd. eurų mažiau, nei į jį sumokėjo. Po jos sekė Prancūzija (-9 mlrd. eurų) ir iš Bendrijos pasitraukti nusprendusi Jungtinė Karalystė (-6 mlrd. eurų).

Daugiausiai naudos gavo Lenkija (+7 mlrd. eurų), Rumunija (+6 mlrd. eurų), Graikija (+4 mlrd. eurų). Lietuvos balansas buvo +1,14 mlrd. eurų.

2021–2027 metų ES biudžeto projekte Lietuvai sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti maždaug ketvirtadaliu. Kaip DELFI aiškino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė, kalbėti apie bendras sumas kiekvienai valstybei kol kas sunku, nes šalims siūlomi ne tik vadinamieji lėšų vokai pagal atskiras politikos sritis, bet šalys ES lėšų gaus ir pagal įvairias ES programas.

„Tokias kaip „Erasmus+“, „Horizontas“, „Life“ ir panašiai. Pagal šias programas gautos lėšos priklausys nuo valstybių projektų konkurencingumo, nes projektai atrenkami konkurso būdu“, – sakė ji.

Būtų dovana Lietuvai

N. Mačiulis pabrėžė, kad 2021–2027 metais Lietuva vis tiek iš ES biudžeto gaus daugiau, nei į jį sumokės.

„Kalbėti apie dar tolimesnę ateitį galima, bet manau, kad maža tikimybė, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui pasieks 100 proc. ES vidurkio per ateinantį dešimtmetį ir Lietuva taps nebe paramos gavėja, o donore, kuri rems silpnesnes ES valstybes“, – sakė jis.

Komentuodamas EK duomenis apie atskirų šalių balansus, N. Mačiulis pastebėjo, jog reikėtų žiūrėti ne tik į absoliučius skaičius, bet ir santykį su BVP.

„Tam, kad Lietuva iš paramos gavėjos taptų visiška donore, t.y. valstybe, kuri daugiau sumoka į ES biudžetą, nei iš jo gauna, turi pakilti šalies BVP tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą virš 100 proc. ES vidurkio“, – sakė jis.

Pasak ekonomisto, toks scenarijus būtų dovana Lietuvai.

„Tikrai labai norėtųsi tikėti, kad po dešimtmečio galime pasiekti tokį išsivystymo lygį, bet tai yra mažai tikėtina.

Mažai naujų ES valstybių yra sugebėjusios tokį stebuklą parodyti. Net žiūrint į Slovėniją, Slovakiją, Čekija – tas valstybes, kurios pritraukia labai daug tiesioginių užsienio investicijų į aukštos pridėtinės vertės pramonę ir gamina labai daug automobilių. Pavyzdžiui, pagal tūkstančiui gyventojų pagaminamų automobilių skaičių Slovakija yra kone pirma pasaulyje. Tačiau jos BVP vienam gyventojui vis tiek dar nesiekia 90 proc. ES vidurkio“, – aiškino N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Jis dar pridūrė, kad kelias iki pačių pažangiausių valstybių yra labai sudėtingas ir vien per pritrauktas užsienio investicijas to beveik neįmanoma padaryti.

„Reikia ir kokybiškos švietimo sistemos, ir tinkamos inovacijų aplinkos, tinkamo bendradarbiavimo tarp mokslo institucijų ir verslo. Viso to, kur esame kol kas silpni. Tolimesnė konvergencija, artėjimas prie ES vidurkio, bus labai lėtas. Tai reiškia, kad parama pamažu mažės, bet dar nematysime tos džiugios dienos, kada gyvensime be ES paramos“, – sakė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, rizika reikėtų laikyti ne ES paramos mažėjimą, o tai, kad šalis nesugeba išsivystyti tiek, jog galėtų gyventi be jos.

„Yra daugybė ES valstybių, kurios kelis dešimtmečius visiškai neartėja prie ES vidurkio. Tai – Portugalija, Graikija, kur progresas ties maždaug 80 proc. sustojo. Čia yra didžiausia rizika ir baimė, o ne tai, kad mes nebegausime paramos kelių tiesimui ar kitiems tikslams“, – sakė jis.

Paradoksai dalybose

Kaip prieš kurį laiką savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pastebėjo Ž. Mauricas, Lietuva kitoje finansinėje perspektyvoje lėšų gaus mažiau ne dėl to, kad yra turtinga, o dėl to, kad yra pigi.

„Fokusas tame, kad šalys, kurių BVP vienam gyventojui viršija 75 proc. ES vidurkio, gauna mažiau struktūrinės ES paramos, bet BVP skaičiuojamas ne nominalus (šis rodiklis Lietuvoje siekia vos 49 proc. ES vidurkio), bet pagal perkamosios galios paritetą, t.y. atsižvelgiant į kainų skirtumus.

Kadangi kainos Lietuvoje statistiškai yra mažiausios visoje euro zonoje, tai mūsų BVP išauga nuo 49 proc. iki 78 proc. ir viršija 75 proc. ribą. Mūsų uždirbami 700 eurų „į rankas“ statistiškai pavirsta 1,1 tūkst. eurų ir tampa gerokai didesni nei graikų uždirbami 917 eurų ar latvių 733 eurų.

Tad nežiūrint to, kad mūsų darbo užmokestis yra mažiausias visoje euro zonoje – mes gausime mažiau paramos, nei tos šalys, kuriose nominalus BVP ir darbo užmokestis yra žymiai didesni, nes Lietuva yra „pigi“, – dėstė ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat pastebėjo, kad dar didesnis paradoksas yra tai, jog BVP yra skaičiuojamas atskiriems regionams, o kainų lygis – visai valstybei. Todėl dėl kainų „didumo“ skurdesni brangių valstybių regionai taip pat gaus daugiau ES paramos nei Lietuva.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pavyzdžiui, Sicilija, Andalūzija, kurioje darbo užmokestis yra apie du kartus didesnis nei Lietuvoje“, – sakė jis.

O pats didžiausias paradoksas, ekonomisto teigimu, yra tai, kad Lietuva yra pigi iš esmės todėl, kad čia yra žemos viešųjų paslaugų (ypač sveikatos apsaugos, švietimo) kainos.

„Pavyzdžiui, prekių kainos Lietuvoje yra vos 10 proc. mažesnės nei Graikijoje, privataus sektoriaus paslaugų – 28 proc., o viešojo sektoriaus paslaugų – 33 proc. Ir dar vienas paradoksas yra tai, kad kainos lyginamos darant prielaidą, kad visų šalių vartojimo krepšelis yra vienodas, tad nors lietuviai pigioms paslaugoms išleidžia 36 proc. visų išlaidų, skaičiuojant daroma prielaida, kad jie išleidžia 50 proc., t.y. ES vidurkį, tad bendras kainų lygis Lietuvoje yra dirbtinai sumažinamas. Jei būtų lyginama pagal lietuvių krepšelį, šalies kainų lygis būtų ne 63 proc. ES vidurkio, o 70 proc. ir parama Lietuvai mažinama nebūtų“, – reziumavo Ž. Mauricas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įmonėms paskelbus apie pajamų augimą, Volstrito akcijos augo

Ankstyvojoje antradienio prekyboje Volstrito akcijų indeksai augo, daugiausia dėl kelių įmonių...

Eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse (2)

Trijų Baltijos šalių eksportas per aštuonis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas .

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (226)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...

Ką rodo ekonomikos perkaitimo indeksas (5)

Praėjus dešimtmečiui nuo globalios finansų krizės Lietuva ir kitos Baltijos šalys džiaugiasi...

2019 metų valdžios finansai – pagrindiniai skaičiai (2)

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui, BNS pateikia pagrindinius planuojamus...

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (105)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (69)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (78)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (116)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (10)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (209)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...