Praėjusį penktadienį po daugiau nei parą trukusių derybų, Europos Vadovų Taryba susitarė dėl artimiausių septynerių metų finansinės ES perspektyvos. ES biudžetas sumažės, bet Lietuva gaus daugiau.
Dalia Grybauskaitė Europos vadovų taryboje
© Reuters/Scanpix

Skirtingų ES fondų parama sudaro apie trečdalį Lietuvos metinio biudžeto, ateinančioje septynerių metų finansinėje perspektyvoje ši dalis neturėtų mažėti. Todėl dabar svarbiausiu klausimu tampa šios paramos panaudojimo efektyvumas.

Svarbiau ne pyrago dydis, o jo padalinimas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Marius Skuodis teigia, kad biudžete daug svarbiau yra ne biudžeto dydis, o tai, ar efektyviai jo lėšos bus panaudojamos.

„Pirmiausia reikia žiūrėti ne į kiekybę, o į kokybę. Pats pyrago dydis nėra pats svarbiausias dalykas, daug svarbiau, kam šios lėšos yra skiriamos ir kam jos yra konkrečiai panaudojamos“, – „Atgimimui“ teigė M.Skuodis.

Pasak M.Skuodžio, Lietuvoje atsiranda labai daug įmonių, kurios, pasinaudodamos ES parama, rengia mokymus ir projektus, tačiau nėra aišku, ar tokia veikla efektyviai susidoroja su problemomis. Todėl daug efektyvesnis kelias skiriamomis lėšomis siekti jaunimo nedarbo problemų sprendimo būtų subsidijuojamos darbo vietos. „Pvz., jeigu iš tų pačių pinigų yra subsidijuojama darbo vieta, tai jaunas žmogus dirba konkretų darbą, gauna konkrečius įgūdžius, nepraranda savo kvalifikacijos. Jeigu jis yra ilgalaikis bedarbis, jis gauna ryšių, turi galimybes likti toje kompanijoje ar pereiti į kitą. Tai yra pridėtinė vertė. Reikia kalbėti ne apie lėšų įsisavinimą, o apie vertę, kurią jos sukuria“, – kalbėjo TSPMI doktorantas.

TSPMI dėstytojas taip pat teigia pastebėjęs tendenciją, kad nepaisant kasmet investuojamų pinigų, regioninės politikos tikslų pasiekti nesugebama.

„Per šią finansinę perspektyvą į Lietuvą bus atkeliavę maždaug 47 mlrd. eurų. Galima pastebėti, kad visą šį laikotarpį BVP auga labai stipriai, nors ir labai sunku atskirti, ar jis auga dėl to, kad yra investuojami struktūriniai fondai, ar dėl to, kad mes atsidūrėme vieningoje rinkoje ir įmonės tai išnaudoja. BVP auga, bet kiti rodikliai nekinta – socialinė atskirtis yra vienoda per visą laikotarpį“, – stebėjosi politologas.

Paradoksali ūkininkų padėtis

ES vadovai patvirtino, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. vietoj dabartinių 140 eurų turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą. Tačiau bendra parama žemės ūkiui bus mažesnė.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, suprantama, kodėl tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams yra mažesnės nei Vakarų Europoje. „Išmokos vis dėlto yra susijusios ir su vidutiniu darbo užmokesčiu, ir su kainų lygiu, o kainų lygis Lietuvoje yra 40 proc. mažesnis negu Prancūzijoje, tai aišku, kad ir išmokos yra atitinkamai mažesnės“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė „Swedbank“ atstovas.

Prioritetinės sritys skiriasi

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš išvykdama į Briuselį deryboms pranešė, kad prioritetiniais derybų objektais ji laikys tiesioginių išmokų žemdirbiams bei struktūrinių fondų paramos didinimą ir lėšų, skirtų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, dydį. Tačiau politologai nesutinka, kad būtent tokia tvarka išdėstyti prioritetai daro didžiausią įtaką šalies ekonomikai.

N.Mačiulis svarbiausiu prioritetu įvardija struktūrinių fondų lėšų padidinimą. „Iš ekonominių ir ilgalaikių perspektyvų, struktūrinių fondų lėšos, kurios gali būti nukreiptos į įvairius sektorius, tiek vystant technologinę plėtrą, tiek tyrimus, tiek infrastruktūrą pačią įvairiausią šalyje, yra svarbiau negu žemės ūkio parama“, – kalbėjo ekonomistas.

TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad jam labiausiai nerimą kelia sumažinamas infrastruktūrinių lėšų dydis, kuris nėra labai akcentuojamas.

„Infrastruktūros lėšos, kurių iki šiol buvo numatyta 50 mlrd. eurų, yra svarbios Lietuvai dėl įvairių mūsų vykdomų energetikos, jungčių ar transporto projektų. Tai yra lėšos, kurios Lietuvai yra aktualios, būtų naudingos daugeliui Lietuvos gyventojų, ne tik vienai grupei, kaip, pvz., tiesioginės išmokos ūkininkams“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ sakė politologas.

TSPMI direktoriaus nuomone, pinigai infrastruktūrai dėl to Ir yra sumažinami, kad nebūtų dar labiau apkarpomos sanglaudos ar žemės ūkiui skirtos lėšos, kurios yra politiškai svarbiausios. „Lyderiams svarbu pasigirti tuo, ką pavyko išsiderėti. Žemės ūkio finansavimas yra politiškai labai svarbus ir mes matome, kad Baltijos šalių ūkininkai rengia demonstracijas, bet dėl infrastruktūros projektų niekas nerengia protestų. Todėl tai nėra taip politiškai svarbu“, – teigė R.Vilpišauskas.

Vis dėlto Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto narys Zigmantas Balčytis laikėsi nuomonės, kad žemės ūkio politika turi būti viena iš prioritetinių sričių, kurias vykdama į Briuselį įvardijo ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jis taip pat palaiko ir didinamo biudžeto idėją, dėl kurios EP dar nebalsavo.

„Mes turime ieškoti variantų, kaip paskatinti ekonomikos atsigavimą, o be papildomų investicijų tai padaryti yra praktiškai neįmanoma. Ypač mažiau išsivysčiusios valstybės papildomai turi investuoti į darbo vietų kūrimą“, – sakė europarlamentaras.

„EP labai aiškiai yra išreiškęs savo poziciją, kad jeigu bus patvirtintas sumažintas ES biudžetas, tai EP jį vetuos ir praktiškai nesutiks su pasiūlymu“, – apie europarlamentarų norą tvirtinti didesnį biudžetą kalbėjo Z.Balčytis.

Visiems mažiau, Lietuvai daugiau

Lietuva šioje finansinėje perspektyvoje gaus 4 mlrd. litų daugiau negu gavo 2007–2013 m. Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų. Todėl ir 2014–2020 m. kiekvienam šalies gyventojui tenkanti paramos dalis per metus bus didesnė nei ankstesniu laikotarpiu.

Šis 960 mlrd. biudžetas ypatingas ne tik tuo, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius jis yra mažinamas (33 mlrd. eurų), bet ir tuo, kad pirmąkart sudarys mažiau negu vieną procentą viso ES bendrojo vidaus produkto.

Tiesa, iki galutinio biudžeto patvirtinimo dar reikia ir EP pritarimo, o šis neslepia, kad iki šiol egzistuoja ir veto galimybė. EP pagal Lisabonos sutartį šiemet pirmą kartą turi teisę vetuoti Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudžeto projektą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietijos žemės ūkio produktų eksportas pernai pasiekė rekordinį lygį (1)

Vokietijos žemės ūkio produkcijos eksportas 2017 metais pasiekė aukščiausią lygį - 78,3...

Siūloma PVM taikyti lanksčiau (15)

Ketvirtadienį Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti...

Alkoholio ribojimai – ne problema: pirkėjai prisitaikė (237)

Norint įsigyti alkoholio didesnių problemų nekyla, tiesiog tenka labiau planuoti ir paprašyti...

Registrų centrui nurodyta patikrinti, ar darbuotojai tinkamai deklaruoja interesus (2)

Registrų centro vadovybė turės patikrinti, ar įmonės darbuotojai tinkamai deklaruoja privačius...

Slidinėjimo kurortus Kirgizijoje atranda ir europiečiai (4)

Garsėjanti kalnais Kirgizija vilioja alpinistus profesionalus ir mėgėjus pasivaikščiot po...

Top naujienos

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (50)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (17)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (158)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (959)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gatvės remonto darbai sustos neprasidėję - kalta žiema

Rekonstruojant Klaipėdos Tilžės gatvės atkarpą nuo geležinkelio pervažos iki žiedinės...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (1)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...

Ekspertas: po „Brexit“ britams reikėtų imtis naujo vaidmens Europoje (6)

Politikos komentatorius Edwardas Lucasas teigia, kad Didžioji Britanija pernelyg ilgai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Valensijos „Basket“ (20)

Dar emocijoms po pralaimėjimo Bamberge neatslūgus Kauno „Žalgirio“ (11-7) laukia naujas...

Plinta naujas sukčiavimo būdas – Lietuvoje jau yra nukentėjusiųjų (143)

Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į...

Maskvos reakcija į Ukrainos sprendimą: tai pasiruošimas karui (105)

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujas Ukrainos priimtas įstatymas, pripažįstantis...