aA
1,874–1,898 mrld., arba apie 270 mln., eurų per metus mažiau Lietuvai – taip atrodo planuojamas 2021–2027 m. ES biudžetas – daugiametė finansinė perspektyva (DFP). Lietuvos atstovai užėmė kategorišką derybinę poziciją: „Tai mūsų netenkina!“ Laidoje „DELFI diena“ pripažinta, kad derybos truko ilgai, gali būti, kad kai kuriais derybų etapais pritrūko „kietesnės pozicijos“. Nepaisant to, kaip pabrėžė prezidento vyr. patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, ginklų sudėti dar niekas nesiruošia.

Labiausiai pastebi tik vieną rodiklį

Laidoje „DELFI diena“ Simonas Krėpšta tikino, kad yra daug priežasčių, kurios galėjo lemti, kad bendras ES biudžetas mažėjo, o derybos tęsėsi labai ilgai ir įvairiais lygmenimis.

„Bendras Europos Sąjungos biudžetas šiek tiek mažėja, turime „Brexit“, kuris netrukus įvyks, Jungtinės Karalystės indėlio į biudžetą nebebus. Bendras Europos biudžetas, kuris bus dalijamas visoms valstybėms, yra mažesnis. Antra, biudžetas, ypač sanglaudos, dalijamas atsižvelgiant į šalių ekonominį išsivystymą.

ES nori nurėžti lėšų Lietuvai: bandome įrodyti, kad gyvename blogiau, nei atrodo
© AFP / Scanpix

Per pastaruosius septynerius metus labai ryškiai paaugo Lietuvos BVP vienam gyventojui. Tai vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį atrodome labai paūgėję, dėl to lėšos gana daug mažinamos. Mes matome ir kitų ekonominių problemų Lietuvoje, kalbamės su Europos Sąjunga ir bandome įtikinti, kad susifokusavimas tik į vieną rodiklį yra pernelyg siauras požiūris, turime regioninių skirtumų, sumažėjusį gyventojų skaičių, pajamų nelygybę“, – „DELFI dienai“ sakė S. Krėpšta.

Mes nesudedame rankų ir ginklų – derėsimės toliau.
S.Krėpšta

„Yra daug faktorių. Nereikia ieškoti kaltų, reikia kaip įmanoma stengtis sumažinti tą mažėjimą. Dabar – pats derybų įkarštis, numatyta vadovų sesija yra vasario mėnesio pabaigoje. Iki tol turime derybų Briuselyje, Vilniuje. Yra šansų tą sumažėjimą turėti mažesnį. O dėl ko tai atsitiko? Yra daug faktorių“, – pridūrė S. Krėpšta.

Tarp naujų prioritetų – gynyba, klimato kaita

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė tikino, jog atsirado naujų prioritetų, vienas iš jų – gynyba.

„Man atrodo, kad reikia pradėti nuo priežasčių. Kai kurios iš jų jau buvo paminėtos. Dar galima pridurti, kad šalys yra skirtingos, yra vadinamieji „neto gavėjai“, mes buvome ir būsime „neto mokėtojai“, juos taip pat reikia įtikinti sunešti tą biudžetą.

Paprastai derybose didelio noro turėti didelį biudžetą nėra, tačiau atsiranda naujų prioritetų. Vienas iš jų jau buvo paminėtas – „Brext“. Jungtinė Karalystė iš to katilo išsineša 60 milijardų. Vien su Britanijos išstojimu ES netenka tokios didelės sumos. Kartu mes kalbame apie naujus prioritetus – gynybą, saugumą, klimato kaitą. Bandoma tą patį „sutalpinti“ beveik į tokį patį biudžetą“, – tikino laidos pašnekovė.

S. Krėpšta pabrėžė, kad derybos truko ilgai, todėl galbūt vienu ar kitu jų etapu pritrūko „kietesnės pozicijos“.

Arnas Mazėtis, Miglė Tuskienė, Simonas Krėpšta
Arnas Mazėtis, Miglė Tuskienė, Simonas Krėpšta
© DELFI / Andrius Ufartas

„Verta pripažinti, kad derybinė pozicija galėjo būti stipresnė. Priminsiu, kad pirminė pozicija, kitaip sakant, pirminis pasiūlymas, buvo gautas 2018 metais iš ES, o patikslintas Suomijos pasiūlymas buvo gautas 2019 metais, taigi tas procesas gana ilgas. Žinoma, kiekvienoje fazėje reikėjo to derybinio kietumo, bet nereikia žvalgytis į praeitį, dabar esame susitelkę.“

Regionai nenukentės?

M. Tuskienė tikino, kad nereikia taip susikoncentruoti tik į sumą, nes tai, kad ji mažės, nebuvo labai didelė staigmena.

„Manau, kad mes neturėtume taip koncentruotis į tą 2 milijardų sumą. Tai, kad sanglaudos lėšos mažės, nebuvo staigmena, bet toks staigus mažėjimas mums nepriimtinas“, – tikino pašnekovė.

Dabar padalinus Lietuvą į du regionus didžioji lėšų dalis bus skirta Vidurio vakarų Lietuvai.
M.Tuskienė

Ji taip pat patikino, kad vis tiek nebus taip, jog Vilnius gaus daugiausia lėšų, o nukentės regionai.

„Dabar, padalijus Lietuvą į du regionus, didžioji lėšų dalis bus skirta Vidurio vakarų Lietuvai“, – aiškino ji.

S. Krėpšta laidoje tikino, kad neverta pernelyg gąsdinti vieni kitų. „Tai yra du milijardai per septynerius metus, o per metus – 300 milijonų.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas

Valstybės metinis biudžetas yra 20 milijardų. Taip, tai didelės lėšos, bet tai nėra kažkas dramatiško, esminio, dėl ko nukentėtų regionai. Žinoma, dedamos visos pastangos, kad pavyktų tai pakeisti, kita vertus, nereikia pernelyg gąsdintis, nes tai yra du milijardai per septynerius metus, o ne per metus.“

Ginklų sudėti nežada

Pasiteiravus, kodėl Lietuvai lėšos mažėja labiau nei kaimynams, M. Tuskienė pabrėžė, jog taip nėra, nes, pagal galutinį Suomijos pasiūlymą, esame „toje pačioje lentynėlėje kaip ir estai“.

Yra diskutuojama, kur investuoti pinigus, tai yra labai svarbu – ne tik, kiek investuojame, bet ir kur investuojame. Patys suvokiame, kad reikia investuoti į tokias sritis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę.
M.Tuskienė

„Finansavimas mums mažėja lygiai tiek pat, kiek mažėja latviams, estams ir daugeliui kitų šalių. Ankstesnis komisijos pasiūlymas šiek tiek mažesnį mažėjimą numatė latviams, tačiau po atnaujinto Suomijos pasiūlymo mes neturime detalių šalių duomenų, darome savo prielaidas ir matome, kad šiandien latviai yra toje pačioje lentynėlėje kaip ir Lietuva“, – sakė viceministrė.

Miglė Tuskienė
Miglė Tuskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Diskutuojama, kur investuoti pinigus, tai yra labai svarbu – ne tik, kiek investuojame, bet ir kur investuojame. Patys suvokiame, kad reikia investuoti į tokias sritis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, technologijas. Natūralu, kad mes diskutuojame, kaip geriau investuoti tuos pinigus, galbūt ne visi pavyzdžiai yra tobuli, bet iš europinių institucijų girdime, kad Lietuva – geras europinių lėšų investavimo pavyzdys. Dalį lėšų mes investuojame į finansinius instrumentus“, – tikino M. Tuskienė.

„Tai nėra galutiniai pasiūlymai. Mes tikimės, kad situacija keisis, bus geresnė. Naujų pasiūlymų gausime per mėnesį, o tuomet ir matysime, kas bus padėta ant stalo, kokie pasiūlymai, – negalime spėlioti“, – sakė S. Krėpšta.

„Mes nesudedame rankų ir ginklų – derėsimės toliau“, – pridūrė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.1667

Darbo jėga Lietuvoje nebe pigi: kas antram 870 eurų atlyginimas yra per mažas (146)

Kas antram dirbančiajam per maža 870 eurų atlyginimo, o beveik 10 proc. dirbančiųjų apatine...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (293)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Svarbiausi darbdaviai Lietuvoje – ne tie, apie kuriuos pagalvojote: jiems užsidarius nukentėtų visas rajonas (8)

Jei šie juridiniai subjektai užsidarytų ar bent gerokai sumažintų samdomų darbuotojų, kentėtų...

Palangos savivaldybė ieško projektuotojų Vytauto Kernagio alėjai (11)

Palangos savivaldybė ieško įmonės, galinčios suprojektuoti Vytauto Kernagio alėją.

Grybauskaitė apie derybas dėl ES biudžeto: vakar jos žlugo (26)

Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad penktadienį derybos dėl Europos...

Top naujienos

Orai: ciklonai apsiraminti nežada (1)

Pirmadienį vėjas rims. Tik kai kuriuose rajonuose vakarinių krypčių vėjo gūsiai užsiliks iki...

Ukrainiečiai Lietuvą vadina svajonių šalimi: priežastys, kodėl pas mus geriau nei pas juos (358)

Ukrainoje myli Lietuvą. Vietiniai žmonės ten giria mūsų šalį, giria mūsų politiką, giria...

Įspėjo dėl Putino reitingų: norėdamas išlikti šis režimas gali ryžtis siaubingiems scenarijams (847)

Vos trečdalis rusų pasitiki Vladimiru Putinu. Tai rodo naujausios apklausos Rusijoje, kurią jau du...

Sabonio dvigubas dublis nepradžiugino skaudžiausią nesėkmę per 30 metų patyrusių „Pacers“

Košmarišką vakarą NBA pirmenybėse išgyveno Indianos „Pacers“ (33-23) ekipa. Indianapolio...

Įspūdingo Tatumo pasirodymo nepakako – amžinų priešų dvikovoje „Lakers“ palaužė „Celtics“

NBA pirmenybėse įspūdingą tarpusavio dvikovą lygos sirgaliams padovanojo amžini varžovai Los...

Artimiausioje Zelenskio aplinkoje – permainos: pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo dar vasarą (37)

Prezidento administracijos (anksčiau – sekretoriato, dabar – prezidento biuro) vadovo pareigos,...

Naujausi siūlymai JK tūkstančius privertė panikuoti: kilo didžiulis chaosas ir sąmyšis – gali prasidėti krizė (392)

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paviešino būsimą taškais grindžiamą imigracijos...

Italijoje dėl koronaviruso izoliuojama daugiau nei dešimt miestų, atšauktas Venecijos karnavalas pranešama apie trečią mirtį; užsikrėtę jau daugiau nei 150 žmonių (512)

Italijai kovojant su didžiausiu koronaviruso protrūkiu Europoje, vyriausybė nusprendė blokuoti...

Favoritų nesėkmės namuose: serbai nusileido gruzinams, ispanai – lenkams visi rezultatai (60)

Sekmadienį žaidžiami antrieji 2021 metų Europos čempionato atrankos susitikimai. Staigmena...

Vietoje sekso – masturbacija: gydytojai atsakė, kaip tai gali padėti (18)

Apie savęs patenkinimą vis dar nedrįstame kalbėti, nors pagal statistiką tuo užsiima 95 proc....

|Maža didelių žinių kaina