aA
1,874–1,898 mrld., arba apie 270 mln., eurų per metus mažiau Lietuvai – taip atrodo planuojamas 2021–2027 m. ES biudžetas – daugiametė finansinė perspektyva (DFP). Lietuvos atstovai užėmė kategorišką derybinę poziciją: „Tai mūsų netenkina!“ Laidoje „DELFI diena“ pripažinta, kad derybos truko ilgai, gali būti, kad kai kuriais derybų etapais pritrūko „kietesnės pozicijos“. Nepaisant to, kaip pabrėžė prezidento vyr. patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, ginklų sudėti dar niekas nesiruošia.

Labiausiai pastebi tik vieną rodiklį

Laidoje „DELFI diena“ Simonas Krėpšta tikino, kad yra daug priežasčių, kurios galėjo lemti, kad bendras ES biudžetas mažėjo, o derybos tęsėsi labai ilgai ir įvairiais lygmenimis.

„Bendras Europos Sąjungos biudžetas šiek tiek mažėja, turime „Brexit“, kuris netrukus įvyks, Jungtinės Karalystės indėlio į biudžetą nebebus. Bendras Europos biudžetas, kuris bus dalijamas visoms valstybėms, yra mažesnis. Antra, biudžetas, ypač sanglaudos, dalijamas atsižvelgiant į šalių ekonominį išsivystymą.

ES nori nurėžti lėšų Lietuvai: bandome įrodyti, kad gyvename blogiau, nei atrodo
© AFP / Scanpix

Per pastaruosius septynerius metus labai ryškiai paaugo Lietuvos BVP vienam gyventojui. Tai vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį atrodome labai paūgėję, dėl to lėšos gana daug mažinamos. Mes matome ir kitų ekonominių problemų Lietuvoje, kalbamės su Europos Sąjunga ir bandome įtikinti, kad susifokusavimas tik į vieną rodiklį yra pernelyg siauras požiūris, turime regioninių skirtumų, sumažėjusį gyventojų skaičių, pajamų nelygybę“, – „DELFI dienai“ sakė S. Krėpšta.

Mes nesudedame rankų ir ginklų – derėsimės toliau.
S.Krėpšta

„Yra daug faktorių. Nereikia ieškoti kaltų, reikia kaip įmanoma stengtis sumažinti tą mažėjimą. Dabar – pats derybų įkarštis, numatyta vadovų sesija yra vasario mėnesio pabaigoje. Iki tol turime derybų Briuselyje, Vilniuje. Yra šansų tą sumažėjimą turėti mažesnį. O dėl ko tai atsitiko? Yra daug faktorių“, – pridūrė S. Krėpšta.

Tarp naujų prioritetų – gynyba, klimato kaita

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė tikino, jog atsirado naujų prioritetų, vienas iš jų – gynyba.

„Man atrodo, kad reikia pradėti nuo priežasčių. Kai kurios iš jų jau buvo paminėtos. Dar galima pridurti, kad šalys yra skirtingos, yra vadinamieji „neto gavėjai“, mes buvome ir būsime „neto mokėtojai“, juos taip pat reikia įtikinti sunešti tą biudžetą.

Paprastai derybose didelio noro turėti didelį biudžetą nėra, tačiau atsiranda naujų prioritetų. Vienas iš jų jau buvo paminėtas – „Brext“. Jungtinė Karalystė iš to katilo išsineša 60 milijardų. Vien su Britanijos išstojimu ES netenka tokios didelės sumos. Kartu mes kalbame apie naujus prioritetus – gynybą, saugumą, klimato kaitą. Bandoma tą patį „sutalpinti“ beveik į tokį patį biudžetą“, – tikino laidos pašnekovė.

S. Krėpšta pabrėžė, kad derybos truko ilgai, todėl galbūt vienu ar kitu jų etapu pritrūko „kietesnės pozicijos“.

Arnas Mazėtis, Miglė Tuskienė, Simonas Krėpšta
Arnas Mazėtis, Miglė Tuskienė, Simonas Krėpšta
© DELFI / Andrius Ufartas

„Verta pripažinti, kad derybinė pozicija galėjo būti stipresnė. Priminsiu, kad pirminė pozicija, kitaip sakant, pirminis pasiūlymas, buvo gautas 2018 metais iš ES, o patikslintas Suomijos pasiūlymas buvo gautas 2019 metais, taigi tas procesas gana ilgas. Žinoma, kiekvienoje fazėje reikėjo to derybinio kietumo, bet nereikia žvalgytis į praeitį, dabar esame susitelkę.“

Regionai nenukentės?

M. Tuskienė tikino, kad nereikia taip susikoncentruoti tik į sumą, nes tai, kad ji mažės, nebuvo labai didelė staigmena.

„Manau, kad mes neturėtume taip koncentruotis į tą 2 milijardų sumą. Tai, kad sanglaudos lėšos mažės, nebuvo staigmena, bet toks staigus mažėjimas mums nepriimtinas“, – tikino pašnekovė.

Dabar padalinus Lietuvą į du regionus didžioji lėšų dalis bus skirta Vidurio vakarų Lietuvai.
M.Tuskienė

Ji taip pat patikino, kad vis tiek nebus taip, jog Vilnius gaus daugiausia lėšų, o nukentės regionai.

„Dabar, padalijus Lietuvą į du regionus, didžioji lėšų dalis bus skirta Vidurio vakarų Lietuvai“, – aiškino ji.

S. Krėpšta laidoje tikino, kad neverta pernelyg gąsdinti vieni kitų. „Tai yra du milijardai per septynerius metus, o per metus – 300 milijonų.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas

Valstybės metinis biudžetas yra 20 milijardų. Taip, tai didelės lėšos, bet tai nėra kažkas dramatiško, esminio, dėl ko nukentėtų regionai. Žinoma, dedamos visos pastangos, kad pavyktų tai pakeisti, kita vertus, nereikia pernelyg gąsdintis, nes tai yra du milijardai per septynerius metus, o ne per metus.“

Ginklų sudėti nežada

Pasiteiravus, kodėl Lietuvai lėšos mažėja labiau nei kaimynams, M. Tuskienė pabrėžė, jog taip nėra, nes, pagal galutinį Suomijos pasiūlymą, esame „toje pačioje lentynėlėje kaip ir estai“.

Yra diskutuojama, kur investuoti pinigus, tai yra labai svarbu – ne tik, kiek investuojame, bet ir kur investuojame. Patys suvokiame, kad reikia investuoti į tokias sritis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę.
M.Tuskienė

„Finansavimas mums mažėja lygiai tiek pat, kiek mažėja latviams, estams ir daugeliui kitų šalių. Ankstesnis komisijos pasiūlymas šiek tiek mažesnį mažėjimą numatė latviams, tačiau po atnaujinto Suomijos pasiūlymo mes neturime detalių šalių duomenų, darome savo prielaidas ir matome, kad šiandien latviai yra toje pačioje lentynėlėje kaip ir Lietuva“, – sakė viceministrė.

Miglė Tuskienė
Miglė Tuskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Diskutuojama, kur investuoti pinigus, tai yra labai svarbu – ne tik, kiek investuojame, bet ir kur investuojame. Patys suvokiame, kad reikia investuoti į tokias sritis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, technologijas. Natūralu, kad mes diskutuojame, kaip geriau investuoti tuos pinigus, galbūt ne visi pavyzdžiai yra tobuli, bet iš europinių institucijų girdime, kad Lietuva – geras europinių lėšų investavimo pavyzdys. Dalį lėšų mes investuojame į finansinius instrumentus“, – tikino M. Tuskienė.

„Tai nėra galutiniai pasiūlymai. Mes tikimės, kad situacija keisis, bus geresnė. Naujų pasiūlymų gausime per mėnesį, o tuomet ir matysime, kas bus padėta ant stalo, kokie pasiūlymai, – negalime spėlioti“, – sakė S. Krėpšta.

„Mes nesudedame rankų ir ginklų – derėsimės toliau“, – pridūrė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.1667

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (46)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Siūloma kompensuoti 2010-2011 metais netektas pajamas už ypatingas darbo sąlygas (1)

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas...

Nuolaidų medžioklė: patarimai, kaip neapsigauti (3)

1887 m. „Coca-Cola“ pirmoji pasiūlė nuolaidų kuponą, už kurį buvo galima nemokamai...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (353)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Vilniaus viešojo transporto profsąjunga nubalsavo už streiką (20)

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga penktadienį pasibaigusiame balsavime...

Top naujienos

Migrantas šaukiasi pagalbos: tėvynėje turėjo viską, o dabar bijo mirti Lietuvoje (29)

Pierras Mbocko pasakoja Kamerūne turėjęs viską: butą, automobilį, mylimą darbą, nuosavą...

Andriulis antivakserių nesigailėtų, net jei tai būtų giminės: jie neturėtų būti gydomi ligoninėse

„Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ dalyvavęs viešojoje erdvėje gerai žinomas...

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (46)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Astrauskaitės mitingas Vilniuje dalyvių gausa nepasižymėjo: susirinko per 150 žmonių nuotraukų galerija

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje,...

TS-LKD svarstymus vadina katastrofa: siūlo keisti mažiausiai keturis ministrus (474)

Vyriausybės reitingai stabilūs, bet ar tikrai tuo reikia džiaugtis? Naujausių reitingų...

Jauna moteris nutraukė gydymą ir pasigailėjo – veidą išvagojo gilūs randai (3)

Aknė – viena dažniausių odos ligų, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus dermatologus, o ją...

Lietuvoje kylant elektros kainoms – pagrindinė EK žinia ir raginimas: miestuose tokių staigių sprendimų reikia vengti (85)

Europos Komisija (EK) šią savaitę sprendė, kaip apsaugoti ir privačius asmenis, ir verslą nuo...

Trynukų mama Justina agresyvų vėžį aptiko sūnaus dėka: po diagnozės visiškai pakeitė mitybą ir gyvenimo būdą (37)

Trynukų mama Justina Klyvienė prieš 2,5 metų pajuto pirmuosius krūties vėžio simptomus ....

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Kas privertė kazachę palikus vaikus Lietuvoje bėgti į Paryžių, ir karališkojoje šeimoje dirbusi kaunietė

Į sekso vergiją parduotos kazachės išpažintis – apsvaigintą pagrobė ir atvežė į Kauną....