„Stop TTIP“ koalicija, kurią sudaro per 320 organizacijų iš 24 ES šalių, paskelbė peticiją prieš du mėnesius prašydama nepriimti kontroversiško Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pakto.
Mojuodami transparantais ir su Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude Junckerio kaukėmis, keli šimtai kampanijos atstovų įteikė peticiją, – pasak jų, „gimtadienio“ atviruką J. C. Junckeriui. Antradienį naujajam EK pirmininkui sukako 60 metų.
„J. C. Junckeris turi laikytis savo pažado tarnauti bendrai gerovei ir Europos piliečiams, – sakė „Stop TIPP“ atstovas Michaelis Efleras. – Europos piliečiams nereikia slaptų susitarimų. Norint užtikrinti visuotinę gerovę, svarbu apsaugoti pagrindines visuomenines paslaugas ir aplinkosaugos, užimtumo ir sveikatos standartus nuo korporacinių interesų“.
ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem priėmė peticiją iš protestuotojų.
Pagal ES įstatymus, iniciatyva, pasirašyta daugiau nei milijono žmonių, turėtų priversti Europos Komisiją peržiūrėti politiką ir surengti posėdį Europos Parlamente.
Bet dar rugsėjį Europos Komisija atmetė iniciatyvą, pareikšdama, kad protestuotojų ketinimai nutraukti vykstančias derybas neturi juridinės galios.
Derybos dėl ambicingo pakto, kuris taptų didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos sutartimi, prasidėjo prieš aštuoniolika mėnesių ir vis dar vyksta. Kitas jų raundas turėtų prasidėti vasarį.
Jeigu susitarimas būtų pasiektas, būtų suformuota bendra rinka, kuri apimtų milijardą vartotojų iš pusės pasaulio.
Daugiausia derybose kritikuojamas „Investuotojo ir valstybės ginčų sureguliavimo“ mechanizmas (ISDS), kuris leidžia bendrovėms paduoti į teismą nacionalines vyriausybes, jei jos mano, kad vietos įstatymai, reglamentuojantys tokias sritis kaip sveikata ir sauga, pažeidžia prekybos susitarimą ir kelia pavojų jų investicijoms. ISDS yra įprastas mechanizmas laisvosios prekybos sutartyse, tačiau kritikai, įskaitant Vokietijos vyriausybę, baiminasi, kad toks mechanizmas gali sudaryti pretekstą tarptautinėms bendrovėms apeiti nacionalinius įstatymus ir gali susilpninti valstybių suverenitetą.
