– Kokia buvo pandemijos įtaka „Ericsson“, ar turėjote atšaukti tam tikrus planus?
– Kovidas tikrai paspartino skaitmenizaciją iš vartotojo perspektyvos, visi atsidūrėme naujoje situacijoje, kurioje daugelis mūsų tapo labiau priklausomi nuo mobilios infrastruktūros, mes matėme kitokią apkrovą tinklui – žmonės dirbo iš namų, naudojo vaizdo skambučius, „Netflix“ ir kitas transliacijų (angl. streaming) paslaugas.
Atlikome daug vartotojų studijų ir matėme, kad lūkesčiai yra skirtingi. Visgi 9 iš 10 atsakiusių nurodė, kad naudos mobiliąją infrastruktūrą daug labiau ateityje, įskaitant ir vaizdo skambučius, nuotolinius mokslus. Taigi iš vartotojo perspektyvos daug didesnis aktyvumas ir matyti, kad tai išliks. Mobiliojo ryšio operatoriams tai reiškia naujas galimybes.
– Ar nebuvo jokių neigiamų pandemijos pasekmių?
– Žinoma, buvo naujas neapibrėžtumo jausmas. Iš karto pradėjome dirbti iš namų. Tai vienas aspektas. Dar 2018 m. ėmėmės pokyčių, kad turėtume du kartus daugiau gamybos, kad užtikrintume mažesnę riziką tiek dėl gaminių, tiek dėl transportavimo, kad būtume arčiau savo klientų. Paaiškėjo, kad tai buvo labai geras sprendimas. Kad kiekvieną vienetą galėtume pagaminti dviejose skirtingose vietose, kainuoja brangiau. Taip pat transportavimo keliai. Bet visa tai pasirodė naudinga tiek per pandemiją, tiek dėl geopolitinės situacijos.
– Iškėlėte gamybą iš Azijos į Europą, ar kitų veiksmų ėmėtės?
– Mes turime gamyklas visame pasaulyje, bet Europoje sustiprinome turimą infrastruktūrą Estijoje ir Lenkijoje. Lenkijoje turime labai stiprų mokslinių tyrimų plėtrą, taip pat stiprią produkciją. Per mėnesį pagaminome milijoną 5G radijo gaminių. Didžiulė paklausa, tad ir investuojame, plečiame gamybą.
– Kaip buvo įmanoma didinti gamybą, kai trūko komponentų, tiekimo grandinės buvo sutrūkinėjusios?
– Tai buvo vieni faktorių, kurie prisidėjo prie neapibrėžtumo. Tad ta strategija, kurią pradėjome daug metų prieš kovidą iš investavimo pusės pasiteisino. Turėjome grandinės atsparumą.
– Gamybai pasirinkote Estiją ir Lenkiją, ar svarstėte kitas šalis, pavyzdžiui, Lietuvą?
– Rinkų vertinimas tai nuolatos vykstantis procesas.
– Šiuo metu turime kitą krizę, dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Ar tai kaip nors veikia jūsų gamybą ir technologijos vystymą?
– Pirmiausia, tai labai liūdnas įvykis Europai ir apskritai visam pasauliui. Dėl to mes turėjome daug iniciatyvų. Visų pirmiausia užtikrinome, kad visi mūsų darbuotojai būtų saugūs, kurie yra Ukrainoje, taip pat pasirūpinome darbuotojais Rusijoje. Tai prideda dar nežinomybės rinkai. Manau visas mobili technologija priklauso nuo šio pasaulinio standarto, kurį turime. Kadangi mūsų sprendimai atsipirkę, kol kas mums sekasi gerai vykdyti užsakymus savo klientams.
– „Ericsson“ dirbo Rusijos rinkoje, dabar veikla sustabdyta, bet kuriam laikui? Kai kurie operatoriai paskelbė, kad paliks šią rinką. Ar „Ericsson“ taip pat priims tokį sprendimą?
– Sustabdyta neribotam laikui. Atidžiai stebime tiek ES, tiek JAV taikomus prekybos atitikties reglamentus. Daugiau komentarų nei jau esame komunikavę negaliu pateikti. Tik kad esame sustabdę veikla neribotam laikui.
– Ar Rusija buvo svarbi rinkai bendrovei?
– Žiūrint apskritai, pasauliniu mastu, 2 proc. visos apyvartos, bet kiekvienas klientas yra svarbus, mums svarbu vykdyti įsipareigojimus.
– Kurios rinkos šiuo metu yra prioritetinės?
– JAV yra labai stipri rinka, taip pat matome labai gerą padidėjimą Europos rinkoje, čia šiuo metu esame lyderiaujanti bendrovė.
– Kas buvo padaryta ir ko dar reikia, kad 5G projektas jau būtų užbaigtas?
– Pirmiausia reikia užtikrinti, kad 5G įranga pasiektų visas rinkas, tam reikia infrastruktūros. Kai 4G buvo paleista, mes gavome ne tik didesnį greitį, bet ir visas kitas inovacijas programėlėse, mobiliuosiuose įrenginiuose. Mes prognozuojame, kad panašiai vyks su 5G tik, bet daugiau pramonės, verslo pusėje. Pirmiausia mus reikia 5G paleisti ir tada bendradarbiauti su mūsų klientais, partneriais, užtikrinant, kad galėtume atnešti į rinką naudą. Matome puikius pavyzdžius transporte, kasyboje, jūrų uostuose, „išmaniuosiuose“ miestuose. Iš mūsų perspektyvos, tai yra esmė, kad mes ne tik pastatytume tinklą, bet ir, kad mes jį tobulintume, sukurtume inovacijos „ant jo“. Štai kur matome tikrą vertę industrijai, visuomenei ir tvarumui.
– Ar galima sakyti, kad Lietuva kiek atsilieka šios technologijos diegime? Nes turėjome ir problemų ir dėl dažnių konkurso paskelbimo.
– Viskas tikrai glaudžiai susiję su spektro aukcionais. Bet kai žiūrime prognozes, po 5 metų pusė vartotojų ir įmonių naudos 5G.
– Kokius pokyčius kasdieniame gyvenime pajaus gyventojai?
– Didesnis greitis, didesnės talpos tinklas ir tai atvers galimybę naujoms paslaugoms. Daugiau dirbtinio intelekto, VR, vaizdo skambučių, žaidimų aplikacijų, kurios tikrai reikalauja didžiulės talpos. Taip pat gali pasikeisti transportas. Pavyzdžiui, Stokholme turime pavyzdį, savavaldį autobusą. Ateityje to bus daugiau, daugiau automatizacijos.
2020 metais lapkritį su „Ericsson“ sutartį dėl 5G ryšio plėtros pasirašė „Telia“, o 2022 metų gegužę – „Bitė“. Lietuvoje šiuo metu vyksta Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtas 5G ryšio aukcionas, varžomasi dėl dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų. Nuo to, kada baigsis aukcionas, priklausys ir 5G starto data Lietuvoje.
