„2021-2027 m. elektrinės uždarymo etapams nurodomas 780 mln. eurų poreikis, bet šis skaičius niekaip nepagrįstas, norėčiau sužinoti detaliau, kuo grindžiama ši didžiulė suma. Manau, Lietuva turėtų įsipareigoti ne tik didesniam kofinansavimui, bet nurodyti aiškesnius tolesnius žingsnius. Jeigu nematysiu to, neturėčiau kaip rekomenduoti skirti finansavimo. Suma bus paskelbta gegužės 2 d., kai bus paskelbta finansinė perspektyva ir 35 į ją patenkančios programos. Tada pamatysime, kas į jas patenka“, - sakė I. Grassle.
I. Grassle priminė, kad 2012 m. lankius IAE nustatyta nemažai atotrūkių, vėlavimų, nebuvo pastatyta atliekų tvarkymo saugykla, vyko teisminiai ginčai tarp rangovų ir IAE.
„Situacija buvo sudėtinga tuo metu. Mes ją stebėjome ir todėl sugrįžome. Dabar situacija kitokia. Pažanga padaryta. Matėme, kad ir rangovai, ir Vyriausybės atstovai daro pažangą, dėl jos sveikiname. Bet suvokiame, kad yra ir daug iššūkių.
Vienas jų dėl įstatymo, priimto dėl papildomų saugumo reikalavimų įmonėms, kuris ypač liečia „Nukem“. Eksploatavimo nutraukimo klausimai sudėtingi, reikės grafito reaktoriaus darbo nutraukimo, jis unikalus savo dydžiu, tai sudėtingas ir brangus uždavinys.
Lietuvos įsipareigojimas labai svarbus, dabar numatytas 14 proc. kofinansavimas, norime, kad jis siektų bent 20 proc. kaip kitose šalyse. Mūsų rekomendacija yra daugiau dalyvauti, daugiau kofinansuoti. O daugiametė EP pozicija labai aiški - nulinis papildomas finansavimas kito finansavimo laikotarpio metu. Tai nėra EP prioritetas“, - aiškino EP atstovė.
Pasak jos, tikimasi ne tik daugiau įsipareigojimo iš Lietuvos pusės, bet ir to, kad bus išvengta ginčų.
„Su kolegomis iš EP taip pat kalbėjome, kad negalima nieko nedaryti, nes grįš senieji laikai ir bus baramasi dėl techninių dalykų, ir tai daug kainuos mokesčių mokėtojams“, - dar kartą pabrėžė I. Grassle.
I. Grassle sakė, kad kiekvienas jos amžiaus vokietis pažįsta „Nukem“.
„Nukem“ žino, kaip valdyti situacijas, tai patyrusi kompanija. Suvokiu Lietuvos baimę, jai kylančius iššūkius. Tačiau mes negalime atsakinėti už juos. Neskatinu, neužsiimu lobistine veikla. Bus derybos dėl kitos daugiametės programos, norime jums pasakyti, kad jūs turite nuspręsti, kas svarbiau - išspręsti techninius klausimus, ar daryti ką kita. Bet negalime sugrįžti į 2012 m. diskusijas ir aptarinėti to paties. Norėsiu žinoti, kokios bus įstatymo pasekmės įmonėms. Klausimai kilo ir Slovakijoje, Bulgarijoje, kurios turi panašius reaktorius. Sugebėjome išspręsti juos. Jeigu jie pasikartos čia, tai tikrai daug kainuos“, - teigė EP atstovė.
ELTA primena, kad IAE ketvirtadienį lankėsi EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacija. Delegacija vertino IAE eksploatavimo nutraukimo pažangą bei Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos panaudojimo efektyvumą.
Šis vizitas labai svarbus sprendžiant dėl tolesnės ES paramos elektrinės uždarymui.
IAE vykstančio posėdžio ir diskusijos metu delegacijai pristatyta Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pažanga.
Aptarti svarbiausi ateities darbai, akcentuojant, kad jiems vykdyti būtina nenutrūkstama tolesnė ES parama. Taip pat kalbėta lėšų naudojimo efektyvumo, kainos ir projektų valdymo kontrolės bei planavimo ir pažangos matavimo klausimais.
Artimiausioje ateityje laukia didžiausias technologinis iššūkis Lietuvai - analogų neturintys grafito reaktorių išmontavimo darbai.
IAE uždarymo darbus planuojama užbaigti iki 2038 metų. Skaičiuojama, kad iš viso IAE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. Iš to 2021-2027 m. laikotarpiu - apie 780 mln. eurų. Kiek skirs Europos Sąjunga iš būsimo perspektyvos biudžeto, dar neaišku - pirmasis pasiūlymas bus pateiktas gegužės pradžioje.
IAE uždarymui iš ES biudžeto 2014-2020 m. jau skirta 450,8 mln. eurų, 2007-2013 m. - 837,4 mln. eurų.
