Naujienų agentūrai BNS Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis apie Energetikos ministeriją (EM) yra sakęs:
„Kada ji buvo įsteigta, jos pagrindinė funkcija buvo Visagino atominės elektrinės statybos, toks uždavinys buvo keliamas. Kadangi šitas projektas nebus vykdomas – tai visiškai akivaizdu visiems – tai tokiu atveju ir tas būtinumas... Suprantu, kad priprantama yra, kad yra ministerija, ministras, bet ji pagal savo funkcijas, pagal savo užduotis nesunkiai integruotųsi kaip departamentas į Ūkio ministeriją“.
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė pritariantis siūlymui naikinti EM.
„Premjeras pritartų tokiam R. Karbauskio siūlymui, kad ministeriją būtų galima naikinti ir kad užtektų departamento prie Ūkio ministerijos (...) Nes yra funkcijų sumažėjusių Energetikos ministerijoje, dauguma projektų jau yra įgyvendinti. Aišku, dar yra GIPL (dujotiekio su Lenkija – BNS) projektas, bet manoma, kad tam užtektų ir departamento veiklos“, – tokią poziciją yra išsakęs jo atstovas Mindaugas Janulionis.
Buvęs ūkio ministras, į naują Seimą išrinktas Dainius Kreivys feisbuko paskyroje pasidalijo tokiu įrašu:
„Ministerijų skaičių tikrai reikia mažinti. Tačiau nukirpti tą, kuri realizuoja strateginius valstybės projektus, yra visiška kvailystė arba piktavališkumas.
Lietuvos pasitraukimas iš rusiškos energetinės sistemos (BRELL) ir sinchronizacija su Vakarų Europos energetine sistema. Pasirengimas neįsileisti į mūsų šalį prie sienos statomos nesaugios Astravo AE elektros bei branduolines saugos konvencijos pažeidimo procedūros inicijavimas. Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas pastatant reikiamos galios nuosavus elektros energijos generavimo pajėgumus.
Šie projektai yra ypatingos svarbos mūsų šaliai. Intencija panaikinti Energetikos ministeriją parodo aiškų požiūrį į strateginius Lietuvos interesus“.
Energetikos ministras Rokas Masiulis DELFI teigė, kad jam sudėtinga komentuoti ministerijų sujungimo planus nežinant detalių:
„Institucijų iškabos nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia, kad permainų metu ir po jų nebūtų apleisti EM atliekami darbai.
Tarp prioritetinių darbų yra ES struktūrinių fondų investicijų administravimas, elektros sistemų sinchronizacija su Europos tinklais, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas, Lietuvos interesų atstovavimas tarptautiniuose arbitražuose, Efektyvumo direktyvos įgyvendinimas, dujotiekio į Lenkiją (GIPL) projektas, elektros rinkos apsauga nuo trečiųjų šalių (taip pat Baltarusijos AE) elektrinių nesąžiningos konkurencijos ir kt.
Dar šiais metais EK Jungtinis tyrimų centras paskelbs išvadas, koks tinkamiausias scenarijus sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su Europos sistemomis. Po šių išvadų bus politiniai sprendimai, nuo kurių priklausys, kaip ir kada Lietuva galutinai išsivaduos iš Maskvos energetinio glėbio. Mat iki šiol Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, priklauso energetinei sistemai, kurią kontroliuoja Maskvoje sėdintys dispečeriai.
Ministro teigimu, EM siekia sklandžiai administruoti ES struktūrinę paramą energetikos sektoriui – iš viso 568 mln. eurų iki 2020 metų. Tad labai svarbu užtikrinti, kad reformų metu nestrigtų sprendimai dėl finansavimo, o projektai, kuriems skiriamos ES investicijos, būtų įgyvendinti sklandžiai ir laiku.
2018 m. EK tikrins, ar Lietuva pasiekė tarpinius tikslus dėl ES lėšų. Šie tikslai energetikoje turi būti pasiekti, kad Lietuva vėliau neprarastų dalies ES lėšų. EM pradėjusi diskusijas su EK dėl IAE uždarymo finansavimo po 2020 m. Labai svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir toliau prisidėtų prie IAE uždarymo finansavimo – tam po 2020 m. esą reikės maždaug 900 mln. Eur.
„Manome, kad pagrindinė siūlomų permainų priežastis – siekis mažinti valdžios įstaigų skaičių ir didinti valstybės valdymo efektyvumą. Tai normalus valstybės vystymosi kelias. Bet reikia pripažinti, kad EM nuo 2009 m. padarė daug svarbių darbų ir rūpinosi ne tik Visagino atomine elektrine“, – komentavo ministras.
Anot jo, veikiant EM pradėtas ir baigtas suskystintų gamtinių dujų terminalas, sugriovęs „Gazprom“ monopolį. Pasiektas susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties. Kuriama regioninė dujų rinka.
Nutiestos elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, kurios padidino tiekimo saugumą bei sumažino kainas. Pradedama ruoštis antrajai „NordBalt“ elektros jungčiai į Švediją bei dar vienai jungčiai į Lenkiją. Pastaroji jungtis reikalinga sinchronizacijai.
Užtikrintas sklandus biokuro biržos veikimas, kuris sumažino biokuro kainas bei padidino skaidrumą rinką. Dėl to sumažėjo ir šilumos kaina vartotojams. Be to, bendromis institucijų pastangomis užkirstas kelias piktnaudžiavimui sostinės šilumos ūkyje.
R. Masiulio teigimu, sunku prognozuoti, kiek darbuotojų neteks darbo sujungus ministerijas nežinant, kaip bus paskirstyti būsimi darbai.
„Jei išliks tos pačios užduotys, joms atlikti reikės panašaus ar nedaug mažesnio specialistų skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad šių metų lapkritį Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą, užduočių EM padaugėjo. Ministerija tapo atsakinga ir už tai, kad šalis iki 2020-ųjų pasiektų ES keliamą tikslą dėl energijos sutaupymo. Lietuva turi sutaupyti apie 11,674 TWh energijos“, – komentavo ministras.
„Sodros” duomenimis, šiuo metu Energetikos ministerijoje yra 87 darbuotojai.
Šių metų III ketvirtį energetikos ministro vidutinis darbo užmokestis buvo 3 106 Eur. Ministerijos 10–ies skyrių vedėjų vidutinis darbo užmokestis buvo 2 021 Eur, o 39–ių vyriausiųjų specialistų – 1 059 Eur.
2017 m. Valstybės biudžete numatyti asignavimai Energetikos ministerijai yra 158,3 mln. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 1,6 mln. Eur.
Pastarąjį kartą EM buvo atskirta nuo Ūkio ministerijos 2009 m. kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius.
