Mačiulis: kol kas dar gyvename gerai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad jis pats nesitikėjo tokios situacijos, kuri ekonomikoje stebima šiandien, o viską aukštyn kojomis apvertė vos keli mėnesiai.
„Jeigu grįžtume kelis mėnesius atgal, matytume ilgą laiką nematytą klestėjimą: rekordinį NT sandorių skaičių, taip pat kainos per metus padidėjo 30 proc., atlyginimai – 15 proc., augo vartojimas, antrą šių metų ketvirtį padidėjo užimtumas.
Kur bežiūrėtum, atrodo, kad buvo aukso mažius, bet jei tik pažiūrime kelis žingsnius į priekį, daug ženklų, kad laukia ne tokia šilta ir blizganti žiema“, – sakė jis.
Akcentavęs augančias energijos kainas ekonomistas tikino, kad tai šiuo metu nėra tik Lietuvos ar Europos problema, o svarbu matyti ir tai, kas vyksta kitur pasaulyje.
„Mes nematome Kinijos, bet Kinijoje irgi yra didžiulės problemos dėl sausrų, dėl karščio bangų, pusė hidroelektrinių neveikia, kai kuriose įmonėse yra stabdoma gamyba. Tokios situacijos yra ir Europoje.
Jeigu pažiūrėtume, kiek elektros energija kainuoja Vokietijoje ir Prancūzijoje, tai pas mus ji yra pigi. Ateities sandoriai rudenį tokie, kad elektra rudenį Prancūzijoje kainuos 1200 eurų už megavatvalandę. Pas mus dabar 400 Eur, kas ir šiaip yra dešimt kartų brangiau nei buvo prieš metus.
Visiškas kosmosas, kas nors manęs būtų paklausę prieš dvejus metus, kad taip gali būti, tai būčiau sunkiai įsivaizdavęs ir tikrai gyvename labai sudėtingais laikais“, – teigė jis ir sakė, kad turime visą puokštę problemų, kurios tikrai užgesins ir paklausą, ir vartojimą, bet gera naujiena, kad ir tai sumažins ir infliaciją.
Paklaustas, ar galima sakyti, kad krizė jau atėjo, ekonomistas tikino, kad taip dar nėra.
„Turime rekordinį užimtumo lygį, darbuotojų vis dar trūksta, turime spartų atlyginimų augimą, bet mes tiesiog jau kalbame apie tai, kokie bus keli žingsniai į priekį, kas bus, kai ta energijos krizė užspaus mus visu svoriu.
Dar kol kas mes to nepamatėme, nes didžioji dalis gyventojų nemoka tokios kainos, kokia yra rinkoje, yra kompensacijos. Turbūt, jie ir nemokės, nes biudžete numatytas dar papildomas milijardas eurų, bet jau matome pirmuosius ženklus, kad kai kurios pramonės įmonės turi stabdyti veiklą, ją sustabdė „Achema“, o Europoje tokių įmonių turbūt bus tūkstančiai, kurios bent trumpam turės pristabdyti veiklą, nes per brangi bus arba elektra, arba trūks dujų.
O tada jau ir nebebus tokios darbuotojų derybinės galios, taip nebeaugs atlyginimai, tai nuvilnys per visų kišenes“, – prognozavo N. Mačiulis.
„Mes kol kas dar gyvename labai gerai“, – pridūrė jis.
Janulevičius: rudenį, manau, stabdymų bus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pritarė N. Mačiuliui ir taip pat teigė, kad kol kas „blogumo piko dar nėra“, nors elektros kainos, kaip skaičiavo, verslui yra pakilusios jau penkis kartus.
„Jeigu elektra prieš tai viso produkto sudėtyje sudarė nuo 5 iki 25 proc., kalbu apie pramonės vidurkį, tai dabar, kai kilo penkis kartus, yra 25 arba 125 proc. Tai galutinio produkto kainą pakelti dvigubai galimybės nėra, nes yra sutartys.
Tada, manau, kad įmonės rinksis tam tikrus kelius: arba stabdyti ir nutraukinėti sutartis ir „paleisti“ darbuotojus, arba bandyti kelti produkto kainą, kas greitai nepasidaro. Vienu ar kitu atveju, susitraukimas bus“, – apie laukiantį sudėtingą laikotarpį kalbėjo jis.
Pramonininkų atstovas pabrėžė, kad, jo nuomone, Lietuvoje atsinaujinantys šaltiniai nebuvo vystomi taip sparčiai, kaip, galbūt, to būtų reikėję.
„Žinoma, aš irgi negalėjau patikėti, kad mes už 1 kilovatvalandę mokėsime 1 Eur, o paskui 4 Eur. Tos dvi garsiosios valandos, apie kurias kalbėjome prieš ketvertą dienų, suvalgė trijų dienų normalaus darbo.
Yra gamybos, kurios negali sustabdyti. Rudenį, manau, stabdymų bus.
Ką reikia daryti? Gyventojams ir pramonės įmonėms reikia leisti turėti nutolusį elektros gamintoją. Pirmoje eilėje – vėją, nes jis efektyvus, tada saulę“, – siūlė V. Janulevičius.
Turi gerų žinių
Verslininkas Aryvdas Avulis tikino, kad augančios elektros ir dujų kainos statybų sektoriui taip pat daro didžiulę įtaką. Dalis statybinių medžiagų gamyboje reikalauja didelių energetinių išteklių.
Verslininkas teigė, kad žiūrint į ateitį, būsto kainos kilti nebeturėtų.
„Kainų šuolis buvo toks didelis, kad manau, jog dabar tikėtis, kad būsto kainos kils, jau nereikėtų.
Nemanau, kad artimiausiu metu būsto kainos turėtų kilti, nes jos Vilniuje jau pasiekė ir viršijo 3 tūkst. kvadratui ribą. Tai yra visų laikų rekordas ir tokių kainų Vilniuje nėra buvę. Jeigu pridėsime, kad šis būstas parduodamas be apdailos ir dar reikia ir jos... o tai yra vidutinė kaina, nes, tarkime, miesto centre vidutinė kaina yra apie 4 tūkst. kvadratui. Todėl manau, kad erdvės kainų didėjimui jau nelabai yra.
Didžiausias iššūkis statybose bus darbo efektyvumo didinimas“, – sakė jis.
