Viskas tarsi prasideda iš naujo, o praeities negandos tiesiog užmirštamos. Vis dėlto, kredito istorija – dalykas, kurį perrašyti taip lengva nebus.
Išvykti iš Lietuvos susiruošusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.
Tuomet atvykėliai gali susidurti su retam žinomu terminu – „dviguba kredito istorija“. Kas tai ir kokie yra esminiai skirtumai Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje?
Jungtinėje Karalystėje kredito istorija yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių kasdienį finansinį gyvenimą: skolinimosi galimybes, palūkanų maržą ir kitas kredito sąlygas. Nemažiau svarbi ji ir Lietuvoje, nors savo kredito istorija čia domimasi ne taip aktyviai.
Daug lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten dirba ir moka mokesčius, nors emigracijos mastai statistiškai ir mažėja. Europos migracijos tinklo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena 124 tūkst. lietuvių.
Kredito istorija Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje: emigravęs nuo skolų nepabėgsi
„Asmuo, prieš tai ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, o vėliau persikraustęs į Jungtinę Karalystę, gali turėti dvi skirtingas kredito istorijas.
„Abejose valstybėse veikia kreditingumo informacijos įmonės – kreditų biurai, kurios kaupia informaciją iš tos šalies biuro dalyvių. Jungtinės Karalystės kredito biurai neturi sutarčių su Lietuvos įmonėmis ir – atvirkščiai, todėl emigrantai gali turėti skirtingas kredito istorijas abejose šalyse“, – paaiškina „Callcredit Information Group“ klientų aptarnavimo grupės vadovas Povilas Domarkas.
Lietuvoje veikiančio kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, kad asmens finansiniai įgūdžiai ir atsakomybės jausmas retai pasikeičia persikėlus gyventi į kitą šalį.
Reitingas - dar vienas nežinomasis
A. Bogdanovičius teigia, kad persikėlus į kitą valstybę ir prireikus ten kredito, derėtų pasidomėti ir savo kredito reitingu toje šalyje.
Reitingas Lietuvoje ir reitingas Jungtinėje Karalystėje tikriausiai skirsis, tačiau leis susidaryti pirminį vaizdą, kaip atrodysite kreipęsi į tos šalies finansų įstaigą. Įdomus faktas, kad ir toje pačioje valstybėje asmuo paprastai turi ne vieną reitingą, o kiekvienoje finansų įstaigoje –vertinamas iš naujo ir gali būti nustatomas vis kitas. .
Gali būti ir taip, kad vienose finansų įstaigose kredito siekiantis klientas reitinguojamas skaičių skalėje (pavyzdžiui, nuo 1 iki 10), o kitose – raidėmis (pavyzdžiui, Lietuvoje „Mano Creditinfo“ vertina asmenis skalėje nuo A iki E).
Išvykus nėra lengva pradėti gyvenimą iš naujo, o siekiant užsienyje gauti būsto ar pragyvenimo paskolą gali tekti ilgai laukti.
„Lietuvoje žmogus, turintis ilgesnę kredito istoriją finansinių paslaugų tiekėjams yra labiau prognozuojamas negu žmogus, neturintis jokios kredito istorijos“, – situaciją paaiškina Povilas Domarkas ir priduria: „Kad ir kaip bebūtų, nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje kredito istorijos negalima nei ištrinti, nei pagražinti“.
Ką lietuvis Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje turi žinoti apie kredito istoriją?
1. Kredito istorija – santrauka apie finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Ji vertinama skolinantis iš finansų ir kitų institucijų .
2. Pagrindinės kredito istorijos sudedamosios dalys: finansiniai įsipareigojimai (vadinamoji pozityvi informacija) ir pradelsti mokėjimai (neigiama informacija).
3. Jungtinėje Karalystėje saugoma 7 metų kredito istorija, Lietuvoje – iki 10 metų.
4. Kur galima peržiūrėti savo ataskaitą? Lietuvoje – www.manocreditinfo.lt, Jungtinėje Karalystėje – https://www.noddle.co.uk/.
5. Galimybė gauti nemokamą ataskaitą: Lietuva – taip, Jungtinė Karalystė – taip.
6. Kiek būsto kredito palūkanų gali sutaupyti asmuo, turintys nepriekaištingą kredito istoriją? Nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų (priklausomai nuo paskolos sumos).
