„Nukritus naftos kainoms, sumažės ir Norvegijos nacionalinis turtas“, – praėjusią savaitę sakydamas kasmetinę kalbą Osle pareiškė „Norges Bank“ valdytojas Oeysteinas Olsenas.
Pasak jo, fondo, kuris siekia 810 mlrd. dolerių (apytikriai 730 mlrd. EUR), augimo era baigėsi, jo ateitis lėtėjant pasaulinei ekonomikai yra miglota, tad tokiu metu didinti išlaidas nėra protinga.
Smarkiai mažėjančios naftos kainos skaudžiai atsiliepia didžiausiai Europos naftos gavėjai, o šalies turto fondas tuštėja greičiau nei tikėtasi.
Spalio mėnesį Norvegijos vyriausybė paskelbė biudžeto planą, kuriame numatyta, jog siekiant palaikyti augimą, iš naftos fondo bus paimta rekordinė suma – 4,9 mlrd. Norvegijos kronų (apytikriai 514 mln. EUR). Nuo to laiko naftos kainos nukrito dar 32 proc., reiškia, šis skaičius galėjo išaugti iki 80 mlrd. kronų, pasak O. Olseno.
Jo nuomone, nieko tokio, jei, siekiant palaikyti ekonomiką augančio nedarbo sąlygomis, naudojamasi turima fiskaline erdve, tačiau iš naftos gautais pinigais turi būti finansuojamos laikinos priemonės, kurias lengva atšaukti.
Jis nemano, kad imant lėšas iš fondo, tai atsilieptų bendrai strategijai.
„Ši era prasideda daug anksčiau ir artėja spartesniu tempu nei mes buvome numatę“, – interviu pasakė O. Olsenas.
Už Norvegijos fondą atsakingi pareigūnai teigia, kad kitaip nei naftodoleriu pagrįstiems Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos šalių turto fondams, Norvegijos investuotojui neteks parduoti aktyvų, kad finansuotų augančius fiskalinius poreikius.
Investuotojo teigimu, visas atsiimtas lėšas galima padengti dividendais ir palūkanomis, kurie kasmet sudaro apie 200 mlrd. kronų, gaunamų iš nuosavybės vertybinių popierių ir obligacijų.
Tačiau naudojant fondo lėšas, tai gali sulėtinti jo strateginius poslinkius, todėl išlaidos gali dar labiau išaugti.
Norvegijos vidaus ekonomika taip pat patiria stagnaciją.
Ketvirtąjį ketvirtį žemyninės dalies ekonomika be pajamų iš naftos, dujų ir transportavimo išaugo vos 0,1 proc. Trečiąjį ketvirtį plėtra taip pat neužfiksuota.
Vienas iš sprendimų, kaip apsaugoti ekonomiką nuo didesnio nuosmukio, yra silpnesnė krona, teigia O. Olsenas.
Prasidėjus naftos kainų smukimui, kronos vertė taip pat gerokai smuko.
„Brent“ naftos kainai smukus 70 proc., lyginant su 2014 m. birželio mėn., Norvegijos kronos vertė sumažėjo 16 proc., vertinant prekybos sritį.
O. Olsenas gruodžio mėnesį pareiškė, kad yra pasiruošęs dar labiau sumažinti palūkanų normą, nors nuo 2014 m. gruodžio ji ir taip sumažėjo perpus, iki 0,75 proc.
Pasak banko valdytojo, naftos kainoms vis toliau mažėjant, šalies ekonomikos laukia išbandymų laikotarpis.
„Norvegijos ekonomika džiaugėsi išskirtinai ilga vasara, – pareiškė jis. – O dabar ateina žiema.“
O. Olsenas sako neapsiimantis spręsti, ar sulėtėjusi ekonomika pateisina netradicines politikos priemones.
Pasak jo, nors dėl neigiamų palūkanų normų centrinių bankų potencialas visame pasaulyje sumažėjo, „Norges Bank“ vis dar turi erdvės manevrams.
Tačiau tai įtikino ne visus.
Pasak Osle įsikūrusio „Svenska Handelsbanken“ vyriausiosios ekonomistės Kari Due Andresen, turint omenyje gruodžio mėnesio palūkanų normą, egzistuoja 45 proc. tikimybė, kad šiemet ji bus sumažinta iki 0,25 proc., tad Norvegijoje jau numatyti debatai dėl neigiamos palūkanų normos.
O. Olsenas prie šių debatų galės prisijungti jau ateinantį mėnesį, pridūrė ji.
DELFI primena, kad Norvegija yra viena patraukliausių emigrantų iš Lietuvos krypčių.
