Emigrantas svajojo apie Lietuvą, kol pamėgino įsivesti elektrą

Emigranto svajonės grįžti į Lietuvą baigėsi nervų karu su energijos skirstymo operatoriumi „ESO“. Į DELFI kreipęsis Didžiojoje Britanijoje gyvenantis N. M. rimtai svarsto grįžti į tėvynę, pasistatyti namą ir ten gyventi su šeima, tačiau arti esanti svajonė apkarto – niekaip nepavyksta įsivesti elektros turimame žemės sklype.

Su „ESO“ kovoja ir dar 37 sklypų, esančių Kauno rajone, Poderiškių kaime, „Šermukšnių kvartale“ savininkai. Elektros įsivesti nepavyksta jau daugiau nei metus.

„Lietuvos valdžia galvoja, kaip susigrąžinti žmones iš emigracijos, bet, tiesą sakant, aš jau pradedu abejoti, ar verta mums grįžti“, – sako jis.

Į DELFI jis kreipėsi pagalbos ir papasakojo plačiau apie susidariusią situaciją.

Elektros negali įsivesti jau daugiau nei metus

N. M. gražioje vietoje turi įsigijęs sklypą, kuriame ketina pasistatyti namą.

„Aš pats esu emigrantas, ir mūsų bendrijoje yra keletas, kurie taip pat galvoja pastatę namą grįžti į Lietuvą, bet po tokių nesąmonių su biurokratais – noras pradeda atšokti. Šita nesąmonė su „ESO“ jau tęsiasi daugiau nei metai laiko“, – pasakoja jis.

N. M. niekaip nepavyksta gauti statybos leidimo, statybų negali pradėti ir kiti sklypų savininkai, mat norėdami suprojektuoti sklype namą, iš pradžių jiems reikia iš skirtingų įmonių surinkti visas technines prisijungimo sąlygas: dujų, vandentiekio, nuotekų, elektros.

„Mano namo projekto architektas niekaip negali net projekto priduoti, jau nekalbant apie statybos leidimą. Aš pats ir kiti kaimynai tikriausiai ir šiais metais negalėsime pradėti statybų“, – nuogąstavo jis.

N. M. pasakoja, kad norėję prisijungti elektrą, pirmiausia „ESO“ nukreipė į kaimynus.

2017 m. pradžioje „ESO“ mums liepė jungtis elektrą iš kaimynų, kurie netoliese stato namus ir juos parduoda. Bet kaimynas užsiprašė po 2000 eurų iš kiekvieno, norinčio prisijungti elektrą. Tai yra tikras reketas, todėl mes nutarėme, kad statysime savo el. pastotę.

Patys parengėme pastotės projektą ir pateikėme jį „ESO“. Čia ir prasidėjo mūsų siuntinėjimas, kaip sakoma „eik ten, kur nežinau, ir parnešk tą, ko nėra“.

Daugiau nei po metų tyčiojimosi iš mūsų, pagaliau „ESO“ sutiko mums įrengti el. pastotę pagal projektą ir atsiuntė visiems sąskaitas. Apsidžiaugėme, kad pagaliau viskas baigėsi, bet ne. ESO pareiškė, kad yra klaida sumoje, todėl vėl viskas stabdoma.

Po poros savaičių jie kreipėsi į mus ir pasakė, kad nėra klaidos, ir galime apmokėti sąskaitą. Tą ir padarėme – visi savininkai sumokėjo tiek, kiek kiekvienam asmeniškai buvo nurodyta sąskaitoje. Tada „ESO“ pranešė, kad po 90 dienų bus įvesta elektra.

Nesuprantu, kodėl dar tiek ilgai reikia laukti, kai pinigus sumokėjome 2018 m. sausio pradžioje. Vasario 9 d. „ESO“ vėl mums atsiuntė laišką, kad trūksta 190 eurų ir kad mes juos turime sumokėti. Ir vėl pati giesmė iš „ESO“ biurokratų.

Rašėte apie tai, kaip žurnalistė I. Makaraitytė prašė „ESO“ prijungti elektrą, kad ji laukė net 7 mėnesius, tačiau, kai tik „ESO“ biurokratai sužinojo, kad ji žurnalistė, elektra buvo prijungta tuoj pat ir dar buvo atsiprašyta už nepatogumus. Mes visi labai prašome, gal jūs kuo nors padėsite šitame kare“, – prašė jis.

Žadėjo elektrą įvesti kuo greičiau

DELFI susisiekus su „ESO“, atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė apgailestavo, kad elektros įvedimas trunka tiek ilgai.

„Vertiname klientų patirtį, mums rūpi kiekvieno žmogaus nuomonė. Šiuo atveju Kauno rajono Šermukšnių kvartalo gyventojams elektros įvedimas iš tiesų buvo komplikuotas. Atsiprašome ir apgailestaujame dėl patirtų rūpesčių“, – atsiprašė.

Ji aiškino, kad procesas ilgai užsitęsė dėl sklypų savininkų sprendimo el. pastotės projektą parengti patiems, o parengtas projektas pateko į vieno gyventojo privatų sklypą: „Klientų pageidavimu, Šermukšnių kvartalo prijungimo prie elektros tinklų projektą rengė ne ESO, o jų samdytas projektuotojas, kuris dalį tinklo numatė įrengti privačiame sklype.

Deja, jo savininkas tokio leidimo nedavė ir tai turėjo reikšmingos įtakos tolesniam procesui, nes reikėjo projektuoti naują technologinį sprendimą.“

A. Adomaitytė tikino, kad pakoregavus el. pastotės projektą, „ESO“ buvo pasiruošęs nedelsiant pradėti tinklo įrengimo darbus, tačiau negalėjo to padaryti, nes nebuvo gavęs visų įmokų iš bendrai paraišką pateikusių klientų.

„Paskutinę įmoką gavome tik vasario 6 dieną. Šiuo metu ruošiamės pradėti tinklo įrengimo darbus ir darysime viską, kad gyventojų namuose kuo greičiau atsirastų šviesa.

Visiškai suprantame gyventojų nusivylimą ir stengiamės išvengti tokių nemalonių patirčių. Vienas iš siūlymų – projektavimo darbus patikėti mūsų ekspertams ir leisti mums prisiimti atsakomybę už projekto parengimą, jo suderinimą su visomis suinteresuotomis pusėmis – žemės sklypų savininkais, atsakingomis institucijomis.

Tokiu atveju klientai sutaupytų daug brangaus laiko, kurį galėtų skirti šeimai, draugams ar laisvalaikiui, nes viskuo pasirūpintų „ESO“, – siūlo A. Adomaitytė.

Ji taip pat patikino, kad šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip paprasčiau ir greičiau „ESO“ galėtų spręsti klausimus, susijusius su tinklo įrengimu privačioje žemėje, kad tokios istorijos nepasikartotų.

„Šiuo metu kartu su Energetikos ministerija ruošiamas modelis, kaip kompensuoti privačių sklypų savininkams už elektros tinklo įrengimą jų žemėje. Tikimės, jog tai padėtų spręsti panašius klausimus ir leistų gyventojams įvesti elektrą greičiau“, – išreiškė lūkestį.

ESO priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Bendrovė aptarnauja 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje.