Elektroninių pinigų įstaigoms (EPĮ) trečiąjį ketvirtį teko 94 proc., o mokėjimo įstaigoms – 6 proc. licencinės veiklos pajamų. Vienas rinkos dalyvis pagal licencinės veiklos pajamas užėmė 51 proc., o pagal mokėjimo operacijų sumą – 63 proc. rinkos, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
„Daugiau kaip 80 proc. įstaigų save vertina kaip atitinkančias Lietuvos banko joms keliamus lūkesčius. Deja, praktikoje kai kurios įstaigos laikosi ne visų reikalavimų. Todėl ir toliau koncentruosimės į atitiktį kertiniams reikalavimams, tokiems kaip pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo ir vidaus kontrolės“, – pranešime sakė LB Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė Dovilė Arlauskaitė.
„Šių reikalavimų pažeidimų netoleruosime ir taikysime atitinkamas poveikio priemones“, – pridūrė ji.
Trečiąjį ketvirtį du rinkos dalyviai nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų, tačiau jau ėmėsi veiksmų, kad jis būtų pakankamas. Šių metų antrąjį ketvirtį šį reikalavimą vykdė visos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
Šiuo metu Lietuvos bankas atlieka aštuoniolika individualių ir teminių patikrinimų ar analizių, kaip šios fintech įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, užtikrina vidaus audito ir vidaus kontrolės vykdymą. Iki 2021 metų gruodžio buvo panaikintos trijų įstaigų licencijos, vienai įstaigai laikinai uždrausta teikti paslaugas juridiniams asmenims, skirtos penkios baudos ir atlikti penki vieši paskelbimai apie teisės aktų pažeidimus.
Šių metų rugsėjo pabaigoje viešuosiuose sąrašuose buvo 85 elektroninių pinigų ir 54 mokėjimo įstaigos (prieš metus – atitinkamai 73 ir 48 įstaigos). Šiuo metu LB nagrinėjama apie 30 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencijų paraiškų.