„Delfi“ žiniomis, ekspertų taryba rekomenduoja parduotuves atidaryti tik tuomet, kai atvejų skaičius kristų žemiau 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Grožio salonus, maitinimo ir kitas paslaugas – kai atvejų rodiklis kristų žemiau 100-o. Tai gerokai mažesni rodikliai nei šiuo metu, kai atvejų skaičius šalyje viršija 400.
Viena iš tarybos narių, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, „Delfi“ patvirtino, kad tarybos sprendimai yra priešingi, nei pirmadienį skelbė ministrai po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio. Pirmadienį atnaujinta slidinėjimo centrų veikla ir pažadėta „artimiausiomis dienomis“ leisti veikti parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, ir atnaujinti grožio salonų veiklą, taikant papildomas saugumo priemones ir ribojimus.
Kad ekspertų taryba prie Vyriausybės siūlo kol kas neatlaisvinti karantino ribojimų, BNS patvirtino ir Ekspertų tarybos karantino grupės vadovė Ramunė Kalėdienė.
„Mes laikomės tos strategijos, kad vis tiek švelninant ribojimus negalime švelninti jų vos perėję iš blogiausio scenarijaus į mažiau blogą. Reikėtų palaukti, kad tas scenarijus įsitvirtintų“, – BNS sakė LSMU profesorė R. Kalėdienė.
„Taryba po didelių, tikrai intensyvių diskusijų, atsižvelgiant ir į kitų šalių patirtį, (...) šiomis dienomis dar neteikėme siūlymų ką nors atlaisvinti ir ateinančią savaitę. Siūlome palaukti „C scenarijaus“ žemutinės ribos“, – sakė ji.
Net ir atvėrus parduotuves, ekspertai siūlytų taikyti reikalavimus turėti įėjimą iš lauko pusės, riboti pirkėjų srautus, užtikrinant ne mažiau kaip 20 kv. metrų vienam asmeniui arba vienu metu aptarnaujant tik vieną pirkėją. Paslaugas, ekspertų nuomone, reikėtų riboti užtikrinant, kad paslaugos teikiamos tik vienam paslaugos gavėjui arba užtikrinant ploto reikalavimus (20 kv.m.).
Zemlys – Belevičius: dar net mokyklų neatidarome
„Taryba siūlo tas veiklas atidaryti vėliau, prie žemesnių epidemiologinių rodiklių“, – sako tarp ekspertų taryboje esantis UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys – Belevičius.
Jis taip pat laikosi nuomonės, kad verslo atidarymas yra dar per ankstyvas.
„Mes ką tik įžengėme iš „D“ scenarijaus į „C“. Visoje Lietuvoje, Vilnius vis dar yra „D“ scenarijuje, Visaginas net du kartus viršija šio scenarijaus ribą ir yra giliai „D“ scenarijuje. Visoje Lietuvoje daryti tokius atidarymus, kur pakankamai sudėtinga situacija, manau yra per anksti. Tarybos prioritetas ir valstybės prioritetas yra – visų pirma atidaryti mokyklas. Tai dabar mes mokyklų dar net neatidarome, bet jau atlaisviname veiklas, kurios net nesusijusios su mokyklomis? Tai tuomet gaunasi klausimas, tai kokie mūsų prioritetai“, – kalbėjo V. Zemlys – Belevičius.
Ruginienė kalba ne apie artimiausias dienas, bet bent mėnesį ar du
„Mes vakar iki nakties posėdžiavome ir savo pasiūlymus jau pateikėme Vyriausybei, tai šiandien Vyriausybė turėtų svarstyti. Dėl prekybininkų – mes kalbėjome, buvo balsavimas, nusprendėme, kad mažos parduotuvėlės, su nuostata, kad tik vienas žmogus galėtų būti aptarnaujamas, galėtų pradėti veiklą, kai turėtume 150 atvejų 100-ui tūkst. gyventojų (per 14 dienų) rodiklį“, – sako I. Ruginienė.
Palyginimui, šiuo metu šis rodiklis vis dar tebėra didesnis nei 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
„Tuo tarpu grožio salonai keliautų į geltoną zoną, kai jau būtų dar palankesnė epidemiologinė situacija. Žymiai vėliau. Grožio salonai galėtų žymiai vėliau galėtų pradėti veikti“, – sako I. Ruginienė.
Ji patvirtina, kad tai daug konservatyvesnė išvada nei po VESK posėdžio.
„Tokia mūsų pozicija buvo jau praeitą penktadienį, kai pirmąkart pamatėme konsoliduotą lentelę su įvairiais pasiūlymais, jau mes penktadienį sakėme, kad tai yra pernelyg pavojingi atlaisvinimai, ir iš esmės, ką ir patys specialistai sako, na niekas nenori trečios bangos. Tai ir verslui pakenktų. Aš suprantu, kad visi yra pavargę, bet trečia banga mums galėtų pakirsti kojas, juo labiau, kad jau kalbama apie naują atmainą Lietuvoje. Tą reikia irgi būtinai įvertinti“, – patikina I. Ruginienė.
Ji patikslino, kad grožio salonai galėtų pradėti veikti, kai bus 100 atvejų 100-ui tūkst. gyventojų, o teigiamų COVID-19 testų dalis bus ne didesnė nei 4 proc.
„Ką pasiūlė Vyriausybė, ką mes nagrinėjome – tai būtų atvėrę ir didžiuosius prekybos centrus, nes ten buvo kalbama apie plotą, kaip ir rudenį, atsimenate, buvo, kad vienam žmogui tai 10 kv. metrų, tai 20 kv. metrų. Tas pasiūlymas iš esmės apimtų ir didžiuosius prekybos centrus. Na tikrai dar per anksti, juo labiau, kad mes tą palengvėjimą ir stabilizavimąsi žemiau 500 atvejų matome tik 5 dienas. Mes juodžiausiame scenarijuje šviesą tunelio gale matome dar tik keletą dienų“, – sako I. Ruginienė.
Ji palygino, kad Jungtinėje Karalystėje anksti atlaisvinus verslą patiriama trečioji banga, o Lietuvoje to nenorime.
„Komunikacija tai jau ne mūsų reikalas. Mes irgi buvome nustebę, kodėl buvo taip komunikuota pirmadienį. Mes perspėjimo žinutę esame nusiuntę dar praeitą penktadienį, nes pirmąkart pamatėme lentelę konsoliduotą su įvairių ministerijų siūlymais, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė viską atpalaiduoti. Mes iš karto pasakėme, kad tai bus pavojinga ir rizikinga daryti. Jei nebūtų naujos atmainos, gal ir būtų šiek tiek viskas kitaip, bet dabar yra labai didelis rizikos veiksnys, kurio niekas neplanavo darydami pirmus A, B, C ir D scenarijus prieš Kalėdas“, – sako I. Ruginienė.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija dar pirmadienį numatė apribojimų švelninimą trims veikloms: grožio paslaugoms, prekybai parduotuvėse, turinčioms įėjimą iš lauko, ir slidinėjimo centrų paslaugoms. Slidinėjimo paslaugas siūlantys centrai jau pradėjo veikti, o dėl prekybininkų ir grožio specialistų Vyriausybė sprendžia trečiadienio posėdyje.
Dėl pastarųjų veiklų iki trečiadienio buvo diskutuojama su ekspertais.
Janulevičius: siūloma leisti atnaujinti veiklas atskirose savivaldybėse
Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius „Delfi“ taip pat patvirtino, kad ekspertų taryboje sutarta dėl 150 atvejų rodiklio parduotuvių atidarymui ir 100-o – grožio paslaugoms, kai atvejai skaičiuojami 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Tačiau jis akcentavo, kad ekspertų taryba siūlo leisti atnaujinti veiklas tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius jau itin nedidelis.
„Esminis dalykas, ką mes norime pasakyti, galbūt tai nebus labai paprasta ir Vyriausybei, ir savivaldoms, kad jau yra savivaldų, kurios jau yra žaliojoje zonoje. Darykime kaip Vokietijoje, kur šiuo metu esu. Čia yra „žalios“ žemės, „raudonos“ žemės, aišku, jų dydis galbūt yra didesnis nei Lietuva, bet vis tiek, yra skirstymas regioninis. Ir jei yra savivaldos, kurios šiandien žaliuoja, mūsų siūlymas buvo duoti savivaldos administracijai pačiai spręsti, jei jie yra žemesniame lygmenyje“, – sako V. Janulevičius.
Anot jo, jau yra savivaldybių, kuriose galiotų ir „A“, ir „B“ scenarijus, atskiros savivaldybės tvarkosi žymiai geriau.
„Kiekviena savivalda turėtų spręsti pati, pas save viduje, svarbu valstybiniu lygmeniu išlaikyti nejudėjimą tarp savivaldų“, – sako V. Janulevičius. Anot jo, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai davė geriausią rezultatą sergamumo mažėjimui.
Pasak jo, dalis savivaldybių galėtų atnaujinti kontaktinį mokymą, atverti prekybos vietas.
„Kitose, deja, mes to negalime, Vilnius dar nepasiekė netgi ir 500 atvejų/100 tūkst. gyventojų skaičiaus, kur galėtume pereiti iš „D“ į „C“ režimą“, – sako pramonininkų konfederacijos atstovas.
Karantinas Lietuvoje paskelbtas lapkričio 7 d., o gruodžio 16 d. pradėti taikyti sugriežtinti ribojimai. Praėjusią savaitę karantinas buvo pratęstas iki vasario pabaigos.
Sausio 30 dieną, kai sergamumas šalyje krito iki 467 atvejų 100-ui tūkst. gyventojų per 14 dienų, Lietuva įžengė iš prasčiausio karantino scenarijaus „D“ į scenarijų „C“ – taip apibūdinama situacija, kai sergamumas didesnis nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, bet mažesnis nei 500-ai.
Pagal ekspertų grupės suformuotas rekomendacijas, šiame scenarijuje prekyba galima ribojant pirkėjų srautus ir taikant specialiuosius reikalavimus, mažinant užsikrėtimo riziką, o darbuotojai turi būti reguliariai testuojami.
Paslaugų sektoriuje rekomendacijos tokios pačios kaip ir „D“ scenarijaus atveju – galimos tik nuotolinės ir bekontaktės paslaugos. Maitinimo įstaigos taipogi ir toliau galėtų tiekti maistą tik išsinešimui.
