„Bendrai vertinu labai teigiamai, didelė dalis įsisenėjusių problemų yra sprendžiamos. Viena pagrindinių – diskriminaciniai mokesčių tarifai. Pavyzdžiui, jei lyginsime dirbančius pagal individualią veiklą ir pagal darbo sutartis, tai vieni moka iki 20 proc., kiti – 40 proc., nors gali vykdyti visiškai identišką veiklą ir gauti identiškas pajamas. Tai nereiškia, kad dirbantys individualiai dabar mokės tokius pačius mokesčius, bet tie tarifai priartėja“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, dar vienas teigiamas pokytis – atsirandanti investicinė sąskaita, nors ir naikinamos pajamų mokesčio lengvatos gyventojams, kaupiantiems pensiją trečios pakopos fonduose ar įsigijusiems investicinį gyvybės draudimą.
„Tačiau atsiranda civilizuotas instrumentas, kuris galioja visose Vakarų valstybėse. Tai reiškia, kad jei turi investicinę sąskaitą, iš kurios investuoji, perki vertybinius popierius, uždirbi grąžą, tai tie pinigai tol nėra apmokestinami, kol nėra išimami. Tai labai svarbus instrumentas, kuris galėtų padidinti Lietuvos gyventojų norą investuoti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, įgyvendinus Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformą, atsirastų tam tikra dalis žmonių, kuriems reikėtų mokesčių mokėti daugiau, tačiau bendra visuma Lietuvos mokesčių sistemą padarytų teisingesnę ir efektyvesnę.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis laikosi kitokios nuomonės. Jis laidoje teigė, kad siūlomoje reformoje matyti tik mokesčių kėlimas, tačiau vadinamojo gyvulių ūkio problema nėra sprendžiama.
„Vykdoma tokia kairioji politika, kai uždirbantiems daugiau keliami mokesčiai. Tą patį matau ir su kapitalo apmokestinimu. Nors gudriai sakoma, kad kapitalui mokesčiai nesikeis, bet jeigu visos žmonių pajamos bus skaičiuojamos bendrai, tai tie žmonės, kurie yra įmonių akcininkai, kurie uždirba iš kapitalo, de facto mokės didesnius mokesčius“, – pažymėjo A. Romanovskis.
Jis sakė negalintis pritarti ir darbo santykių sulyginimo su individualia veikla, kadangi ši iš esmės yra verslas.
„Bet pavyzdžiui, visiškai nesprendžiamas verslo liudijimų klausimas, o ten yra absoliutus gyvulių ūkis. Bet politikai turbūt pataikauja tai grupei žmonių, kurie galbūt moka mažesnius mokesčius, o juos didinti būtų labai nepopuliarus sprendimas“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Paliktas per ilgas adaptacijos laikotarpis
Tačiau „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis teigė, kad būtų galima kalbėti apie verslo liudijimų naikinimą ir jų keitimą individualios veiklos pažymomis, tačiau tuomet pasipriešinimas mokesčių reformai būtų toks didelis, kad galėtų apskritai sužlugdyti visą mokesčių reformą.
„Dėl ko tikrai Finansų ministeriją galima kritikuoti, tai dėl to, kad labai didelė pakeitimų dalis įsigaliotų 2025-2026 metais. Paliekamas labai didelis adaptacijos langas, kad kuo mažiau būtų suerzinti tie keli ar keliolika tūkstančių žmonių, kuriems reikės mokėti didesnius mokesčius. Tačiau atsiranda rizika, kad galbūt kitas Seimas turės kitokią nuomonę ir mokestinius įstatymus ims keisti dar jiems neįsigaliojus“, – perspėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, reikia pripažinti, kad dalis „kapitalo savininkų, uždirbančių 10 mln. ar 100 mln. eurų, turės mokėti daugiau mokesčių, tačiau tai yra kompromisas, bandant sumažinti mokesčius mažiau uždirbantiems gyventojams“.
Tačiau A. Romanovskis paprieštaravo, kad progresinis pajamų iš kapitalo apmokestinimas palies toli gražu ne milijonierius: „Progresiniai mokesčiai įsijungs ne nuo milijonų, o nuo šimtų tūkstančių, taip bus, jei žmogus iš kapitalo per metus uždirbs 60-120 vidutinių darbo užmokesčių.
NT mokesčio principas – teisingas
Pasak N. Mačiulio, Finansų ministerija pasirinko ir teisingesnį, nei dabar galiojantis, nekilnojamojo turto mokesčio principą, o nedideli jo tarifai veikiausiai buvos pasiūlyti vien tam, kad toks mokestis apskritai galėtų išvysti dienos šviesą.
„Jeigu būtų tarifai didesni, iš karto atsirastų pasipriešinimas ir visuomenėje, ir koalicijos viduje. Bet pats principas, kad pirmas būstas beveik neapmokestinamas, o antras, trečias ir t. t. apmokestinami labiau, yra teisingas“, – kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu A. Romanovskis apgailestavo, kad užuot apmokestinusi visus nekilnojamojo turto savininkus, Finansų ministerija pasirinko labiau apmokestinti verslą.
„Jei būtų normalus NT mokestis, koks yra visoje civilizuotoje Europoje, tai nekiltų ir klausimų, kad nėra pinigų. Bet žymiai paprasčiau mokesčiais apkrauti verslą ir padaryti paslaugą rinkėjams“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak N. Mačiulio, tikėtina, kad mokesčių reformai prieštaraus pagal individualią pažymą dirbantys žmonės, uždirbantys daugiau kaip 50 tūkst. eurų pajamų per metus, nes jiems GPM tarifas 2025 m. padidės nuo dabartinių 15 proc. iki 17 proc., o 2026 – iki 20 proc.
„Bet reikia turėti sąžinės ir suprasti, kad tai vis tiek nėra didelis tarifas. Lengvatiniu tarifu galės naudotis išties nedaug uždirbantys“, – sakė N. Mačiulis.
