aA
Izraelis – šalis, kuri sugebėjo suklestėti neturėdama gamtinių išteklių. Kaip jai tai pavyko ir ko iš jos galima pasimokyti? Iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ renginyje savo patirtimi dalinosi Izraelio inovacijų agentūros atstovas Danny Biranas.
Danny Biran
Danny Biran
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiskiria didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus

Itin daug dėmesio aukštųjų technologijų vystymui skiriantis Izraelis jau daugelį metų laikosi nuoseklios strategijos, kaip būti šios srities lydere. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2016 m. Izraelis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavo 4,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kai Europos Sąjungoje šis vidurkis siekė 2,4 proc.

Į MTEP investuoja tiek vyriausybė, tiek privatus sektorius – stengiamasi sukurti itin palankias sąlygas naujiems atradimams, turintiems didelį potencialą. Kai kurie žmonės kelia klausimą, o kodėl vyriausybė apskritai turėtų investuoti į MTEP?

„Kai kas sako, kad jei turi gerą idėją ir privačius pinigus – sugebėsi uždirbti, o jei neuždirbi, gal idėja buvo nepakankamai gera? Bet mes laikomės požiūrio, kad laisva rinka taip pat turi ydų, kurios priklauso nuo įvairių faktorių, taip pat ir geografinių, tad jos nebūtinai bus tokios pačios Izraelyje ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, Vyriausybė gali padėti rinkos ydas išspręsti, bet tada turi pasitraukti“, –aiškino D. Biranas.

Beje, vyriausybė neapsiriboja kuria nors specifine ar keliomis sritimis, į kurių inovacijas investuotų. „Žinau, kad kai kurios šalys yra apsibrėžusios, kad investuoja į inovacijas sveikatos apsaugos ar kuriame kitame sektoriuje. Mes manome, kad turime daug sėkmingų entreprenerių, kurie geriau už vyriausybę pamato, kur dabar yra didžiausias potencialas“, – sakė jis.

Vyriausybė remia ir rizikingas investicijas

Kalbėdamas apie tai, kaip vyriausybė imasi spręsti laisvos rinkos ydas, D. Biranas prisiminė Izraelio istoriją, kuri dabar dažnai pateikiama kaip chrestomatinis inovacijų vystymo sėkmės pavyzdys. „ Tu negali vystyti aukštųjų technologijų, jei neturi rizikos kapitalo. Todėl mūsų vyriausybė dar 1990 m. investavo 10 mln. dolerių, kas tuo metu buvo labai dideli pinigai, ir sukūrė 10 rizikos fondų“, – pasakojo jis.

Tarp fondams nurodomų sąlygų buvo tokios, kad į juos turėjo būti įtraukta bent viena Izraelio bendrovė ir rizikos kapitalo atstovai, technologijas išmanantys ekspertai iš užsienio. Praėjus penkeriems metams fondams buvo leidžiama apsispręsti: ar jie nori išsipirkti savo dalį iš vyriausybės už pradinę investuotą kainą ir toliau veikti kaip visiškai nepriklausomi, ar nori likti prie pradinių sąlygų pasilikti vyriausybės pinigus. Tuo metu iš šios iniciatyvos buvo gimę apie 170 startuolių.

„Didelė dalis jų buvo labai sėkmingi, jie išsipirko iš vyriausybės savo dalį ir uždirbo labai didelį pelną“, – džiaugėsi D. Biranas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Izraelio vyriausybė investuoja į rizikos kapitalo projektus ne tik padėdama startuoliams: tokia jos parama gali naudotis tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės. D. Biranas sako, kad taip daroma siekiant paskatinti didžiąsias kompanijas eksperimentuoti. „Rizika yra būtina sėkmės dalis. Tačiau verslas gali nenorėti rizikuoti bijodamas akcininkų reakcijų, o mes skatiname tai daryti drąsiai“, – pasakojo D. Biranas.

Didžiausia problema – talentų trūkumas

D.Biranas teigė puikiai suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl talentų nutekėjimo į užsienį – Izraelis irgi susiduria su šia problema. Tam jie yra sukūrė specialią platformą, suvienijančią profesionalus, gyvenančius Izraelyje ir išsibarsčiusius po pasaulį.

„Pastebėjome, kad kai kurie profesionalai norėtų grįžti, bet nežino apie čia esančias galimybes. Šioje platformoje įmonės dalinasi informacija, jie žino, ko gali tikėtis“, – sakė D. Biranas. Ši platforma – nemokama nei verslui, nei individams, ir yra išlaikoma iš vyriausybės lėšų. Taip pat norintiems grįžti į Izraelį profesionalams yra siūlomos įvairios ekonominės paskatos, stengiamasi sukurti jiems palankią mokestinę sistemą.

Dar viena pagal šalies technologijų sektoriui – specialūs 6-12 mėnesių trunkantys mokymai, norintiems išmokti IT pagrindų. To buvo imtasi konstatavus, kad šalies universitetai pakankamai šios srities specialistų neparuošia, o per tiek laiko gautos žinios jau leidžia pradėti dirbti.

„Izraelyje aukštosiose technologijose dirbančių žmonių skaičius apie dešimtmetį nesikeitė ir siekė 8,3 proc.: tai riboja ekonomikos augimą, ir vyriausybė bando tai pakeisti, auginti tą skaičių, nes žmonių trūkumas yra labiausiai ekonomiką ribojantis klausimas“, – neslėpė D. Biranas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šiemet atostogausime kitaip: skatinamas vietinis turizmas, bet ne visiems verslams tai padės (65)

Akivaizdu, kad šios vasaros atostogos gerokai skirsis nuo praėjusių vasarų, kai lietuviai, vos...

Maldeikienė ir Vilpišauskas kritikuoja EK finansinius planus: nuolaidžiaujama vienai interesų grupei (64)

Pagrindinė Europos Komisijos pristatyto 2021–2027 metų daugiametės finansinės perspektyvos...

Vyriausybės atstovas: vis daugiau asmenų grįžta į darbo vietas (8)

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas sako, kad situacija darbo rinkoje...

Įmonėms ir darbuotojams išdalinta 12,5 proc. numatytos paramos

Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, pranešė...

„Paysera“ plėtra užsienyje rūpinsis Marius Pareščius (4)

Už „ Paysera “ grupės plėtrą užsienyje nuo birželio 1 d. atsakingas Marius Pareščius ,...

Top naujienos

Policija dar tiria savo veiksmus, bet ir be tyrimo matyti daugybė pažeidimų (145)

Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palaidotas 35-asis nepriklausomos Lietuvos istorijoje...

Šiemet atostogausime kitaip: skatinamas vietinis turizmas, bet ne visiems verslams tai padės (65)

Akivaizdu, kad šios vasaros atostogos gerokai skirsis nuo praėjusių vasarų, kai lietuviai, vos...

Vilniuje sutrikus vairuotojo sveikatai įvyko avarija: medikai kovoja dėl vyro gyvybės (9)

Pirmadienį Vilniuje įvyko avarija - susidūrė lengvasis automobilis „Volvo“ ir vilkikas...

Štai kas šiuo metu vyksta automobilių turguje: 4500 Eur kainuojantį automobilį prašo parduoti už 2500 (302)

Lietuvoje ir toliau laisvėjant karantinui, į normalų gyvenimą tikisi sugrįžti ir...

Skelbiamos nepriklausomo George'o Floydo kūno tyrimo išvados: jis buvo uždusintas

Afroamerikietis George'as Floydas, kurio mirtis sukėlė neramumus JAV , mirė nuo spaudimo sukelto...

Agnė Keizikienė

Apie vaikų miegą nuo A iki Z: pamirškite bemieges naktis!

Ar žinojote, kad, anot tyrimų, susilaukus vaikų, moterys kas naktį netenka vidutiniškai po...

Monikai Kvietkutei gali tekti vėl minti teismų duris – kodėl Andrius Šedžius nemoka visų teismo priskirtų alimentų? (76)

Dainininkė Monika Kvietkutė , vaikštinėdama sostinėje, patikina labai laukianti karantino...

Turiu priklausomybę seksui ir meilei. Štai kaip supratau, kad tai – problema (18)

Visi pažįstame žmonių, kurie per daug geria. Jie – alkoholikai, kurie paverčia savo ir...

Geležinės moterys: bėgo nuo patyčių, metė narkotikus, šlaunimis traiško melionus (50)

Kai kalbama apie jėgos trikovę arba kultūrizmą, šios sporto šakos dažniausiai siejamos su...

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti? (10)

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo...

|Maža didelių žinių kaina