aA
Izraelis – šalis, kuri sugebėjo suklestėti neturėdama gamtinių išteklių. Kaip jai tai pavyko ir ko iš jos galima pasimokyti? Iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ renginyje savo patirtimi dalinosi Izraelio inovacijų agentūros atstovas Danny Biranas.
Danny Biran
Danny Biran
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiskiria didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus

Itin daug dėmesio aukštųjų technologijų vystymui skiriantis Izraelis jau daugelį metų laikosi nuoseklios strategijos, kaip būti šios srities lydere. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2016 m. Izraelis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavo 4,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kai Europos Sąjungoje šis vidurkis siekė 2,4 proc.

Į MTEP investuoja tiek vyriausybė, tiek privatus sektorius – stengiamasi sukurti itin palankias sąlygas naujiems atradimams, turintiems didelį potencialą. Kai kurie žmonės kelia klausimą, o kodėl vyriausybė apskritai turėtų investuoti į MTEP?

„Kai kas sako, kad jei turi gerą idėją ir privačius pinigus – sugebėsi uždirbti, o jei neuždirbi, gal idėja buvo nepakankamai gera? Bet mes laikomės požiūrio, kad laisva rinka taip pat turi ydų, kurios priklauso nuo įvairių faktorių, taip pat ir geografinių, tad jos nebūtinai bus tokios pačios Izraelyje ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, Vyriausybė gali padėti rinkos ydas išspręsti, bet tada turi pasitraukti“, –aiškino D. Biranas.

Beje, vyriausybė neapsiriboja kuria nors specifine ar keliomis sritimis, į kurių inovacijas investuotų. „Žinau, kad kai kurios šalys yra apsibrėžusios, kad investuoja į inovacijas sveikatos apsaugos ar kuriame kitame sektoriuje. Mes manome, kad turime daug sėkmingų entreprenerių, kurie geriau už vyriausybę pamato, kur dabar yra didžiausias potencialas“, – sakė jis.

Vyriausybė remia ir rizikingas investicijas

Kalbėdamas apie tai, kaip vyriausybė imasi spręsti laisvos rinkos ydas, D. Biranas prisiminė Izraelio istoriją, kuri dabar dažnai pateikiama kaip chrestomatinis inovacijų vystymo sėkmės pavyzdys. „ Tu negali vystyti aukštųjų technologijų, jei neturi rizikos kapitalo. Todėl mūsų vyriausybė dar 1990 m. investavo 10 mln. dolerių, kas tuo metu buvo labai dideli pinigai, ir sukūrė 10 rizikos fondų“, – pasakojo jis.

Tarp fondams nurodomų sąlygų buvo tokios, kad į juos turėjo būti įtraukta bent viena Izraelio bendrovė ir rizikos kapitalo atstovai, technologijas išmanantys ekspertai iš užsienio. Praėjus penkeriems metams fondams buvo leidžiama apsispręsti: ar jie nori išsipirkti savo dalį iš vyriausybės už pradinę investuotą kainą ir toliau veikti kaip visiškai nepriklausomi, ar nori likti prie pradinių sąlygų pasilikti vyriausybės pinigus. Tuo metu iš šios iniciatyvos buvo gimę apie 170 startuolių.

„Didelė dalis jų buvo labai sėkmingi, jie išsipirko iš vyriausybės savo dalį ir uždirbo labai didelį pelną“, – džiaugėsi D. Biranas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Izraelio vyriausybė investuoja į rizikos kapitalo projektus ne tik padėdama startuoliams: tokia jos parama gali naudotis tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės. D. Biranas sako, kad taip daroma siekiant paskatinti didžiąsias kompanijas eksperimentuoti. „Rizika yra būtina sėkmės dalis. Tačiau verslas gali nenorėti rizikuoti bijodamas akcininkų reakcijų, o mes skatiname tai daryti drąsiai“, – pasakojo D. Biranas.

Didžiausia problema – talentų trūkumas

D.Biranas teigė puikiai suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl talentų nutekėjimo į užsienį – Izraelis irgi susiduria su šia problema. Tam jie yra sukūrė specialią platformą, suvienijančią profesionalus, gyvenančius Izraelyje ir išsibarsčiusius po pasaulį.

„Pastebėjome, kad kai kurie profesionalai norėtų grįžti, bet nežino apie čia esančias galimybes. Šioje platformoje įmonės dalinasi informacija, jie žino, ko gali tikėtis“, – sakė D. Biranas. Ši platforma – nemokama nei verslui, nei individams, ir yra išlaikoma iš vyriausybės lėšų. Taip pat norintiems grįžti į Izraelį profesionalams yra siūlomos įvairios ekonominės paskatos, stengiamasi sukurti jiems palankią mokestinę sistemą.

Dar viena pagal šalies technologijų sektoriui – specialūs 6-12 mėnesių trunkantys mokymai, norintiems išmokti IT pagrindų. To buvo imtasi konstatavus, kad šalies universitetai pakankamai šios srities specialistų neparuošia, o per tiek laiko gautos žinios jau leidžia pradėti dirbti.

„Izraelyje aukštosiose technologijose dirbančių žmonių skaičius apie dešimtmetį nesikeitė ir siekė 8,3 proc.: tai riboja ekonomikos augimą, ir vyriausybė bando tai pakeisti, auginti tą skaičių, nes žmonių trūkumas yra labiausiai ekonomiką ribojantis klausimas“, – neslėpė D. Biranas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nausėda: vėlyvas biudžeto tikslinimas - pusiaukelė atliepiant gyventojų lūkesčius kainų šoko periodu

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Nepageidaujama valiuta: Lietuvos finansų sektorius kratosi atsiskaitymų rubliais (5)

Rusijos pradėtam karui Ukrainoje skaičiuojant jau beveik tris mėnesius, Lietuvos bankai palaipsniui...

„DBRS Morningstar" agentūra patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar" patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą...

Tęsiantis remontui, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių įrenginių

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „ Orlen Lietuva...

HISK grupės nuostoliai pernai mažėjo 9 proc. iki 5,5 mln. eurų

Vienos didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bei remonto bendrovės HISK (buvę „...

Top naujienos

Statybų pažyma brango 17 kartų: dėl įvestų pokyčių sutrikę liko ir politikai (1)

Statant namą ar daugiabutį viena iš pažymų pabrango keliolika kartų. Aplinkos ministras sutinka,...

„Bellingcat“ vadovas: jėgos struktūros jau išduoda Putiną (2)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suprato grėsmes savo šalies viduje ir privalėjo rasti...

Delfi PliusVilma Danauskienė

Vis daugiau duomenų, kad Rusijos prezidentas turi per daug priešų: kas taps Vladimiro Putino įpėdiniu (7)

Kai pernai viename propagandiniame Rusijos televizijos kanale rodomos laidos vedėjas Vladimirui...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia sunaikinusi Ukrainoje didelį Vakarų perduotos ginkluotės krovinį Rusija uždraudė į šalį atvykti JAV prezidentui Bidenui (12)

Rusijos pajėgos toliau puola Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko...

Aistros dėl Vytauto Landsbergio statuso netyla: po šio žingsnio gali būti dar vienas (35)

Į Seimo darbotvarkę grąžintas klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui...

„Delfi agro“. Kritinės klaidos į šiltnamį persodinant pomidoro daigus ir ko negalima dėti į kompostą

Su Eligijumi Debesiūnu, „Dzūkų ūkio“, auginančio daigus, savininku, kalbamės apie tai, kaip...

Delfi PliusGabrielė Grinkaitė

Neurologė patarė, kaip išlaikyti atmintį iki pat senatvės: 5 pagrindiniai būdai padėti sau (1)

Netekti atminties ar susirgti Alzheimerio liga – tikriausiai būtent to galvojant apie senatvę...

Egidijus Dragūnas turi nugriauti regioniniame parke pastatytą namą, mano statybų inspekcija (7)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad Vilniuje , Pavilnių...

Pergalingas Šaro finišas Eurolygos finalo ketverte: „Barcelonai“ – trečia vieta nuolat atnaujinama

elgrade vykstančiame Eurolygos finalo ketverte pergalingai tarptautinį sezoną užbaigė Šarūno...

Gudžius įveikė Stahlį, bet auksą laimėjo diską už 71 m ribos pasiuntęs slovėnas

Šeštadienį Birmingame vykstančiame antrame šio sezono „Deimantinės lygos“ lengvosios...