aA
Izraelis – šalis, kuri sugebėjo suklestėti neturėdama gamtinių išteklių. Kaip jai tai pavyko ir ko iš jos galima pasimokyti? Iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ renginyje savo patirtimi dalinosi Izraelio inovacijų agentūros atstovas Danny Biranas.
Danny Biran
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiskiria didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus

Itin daug dėmesio aukštųjų technologijų vystymui skiriantis Izraelis jau daugelį metų laikosi nuoseklios strategijos, kaip būti šios srities lydere. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2016 m. Izraelis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavo 4,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kai Europos Sąjungoje šis vidurkis siekė 2,4 proc.

Į MTEP investuoja tiek vyriausybė, tiek privatus sektorius – stengiamasi sukurti itin palankias sąlygas naujiems atradimams, turintiems didelį potencialą. Kai kurie žmonės kelia klausimą, o kodėl vyriausybė apskritai turėtų investuoti į MTEP?

„Kai kas sako, kad jei turi gerą idėją ir privačius pinigus – sugebėsi uždirbti, o jei neuždirbi, gal idėja buvo nepakankamai gera? Bet mes laikomės požiūrio, kad laisva rinka taip pat turi ydų, kurios priklauso nuo įvairių faktorių, taip pat ir geografinių, tad jos nebūtinai bus tokios pačios Izraelyje ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, Vyriausybė gali padėti rinkos ydas išspręsti, bet tada turi pasitraukti“, –aiškino D. Biranas.

Beje, vyriausybė neapsiriboja kuria nors specifine ar keliomis sritimis, į kurių inovacijas investuotų. „Žinau, kad kai kurios šalys yra apsibrėžusios, kad investuoja į inovacijas sveikatos apsaugos ar kuriame kitame sektoriuje. Mes manome, kad turime daug sėkmingų entreprenerių, kurie geriau už vyriausybę pamato, kur dabar yra didžiausias potencialas“, – sakė jis.

Vyriausybė remia ir rizikingas investicijas

Kalbėdamas apie tai, kaip vyriausybė imasi spręsti laisvos rinkos ydas, D. Biranas prisiminė Izraelio istoriją, kuri dabar dažnai pateikiama kaip chrestomatinis inovacijų vystymo sėkmės pavyzdys. „ Tu negali vystyti aukštųjų technologijų, jei neturi rizikos kapitalo. Todėl mūsų vyriausybė dar 1990 m. investavo 10 mln. dolerių, kas tuo metu buvo labai dideli pinigai, ir sukūrė 10 rizikos fondų“, – pasakojo jis.

Tarp fondams nurodomų sąlygų buvo tokios, kad į juos turėjo būti įtraukta bent viena Izraelio bendrovė ir rizikos kapitalo atstovai, technologijas išmanantys ekspertai iš užsienio. Praėjus penkeriems metams fondams buvo leidžiama apsispręsti: ar jie nori išsipirkti savo dalį iš vyriausybės už pradinę investuotą kainą ir toliau veikti kaip visiškai nepriklausomi, ar nori likti prie pradinių sąlygų pasilikti vyriausybės pinigus. Tuo metu iš šios iniciatyvos buvo gimę apie 170 startuolių.

„Didelė dalis jų buvo labai sėkmingi, jie išsipirko iš vyriausybės savo dalį ir uždirbo labai didelį pelną“, – džiaugėsi D. Biranas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Izraelio vyriausybė investuoja į rizikos kapitalo projektus ne tik padėdama startuoliams: tokia jos parama gali naudotis tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės. D. Biranas sako, kad taip daroma siekiant paskatinti didžiąsias kompanijas eksperimentuoti. „Rizika yra būtina sėkmės dalis. Tačiau verslas gali nenorėti rizikuoti bijodamas akcininkų reakcijų, o mes skatiname tai daryti drąsiai“, – pasakojo D. Biranas.

Didžiausia problema – talentų trūkumas

D.Biranas teigė puikiai suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl talentų nutekėjimo į užsienį – Izraelis irgi susiduria su šia problema. Tam jie yra sukūrė specialią platformą, suvienijančią profesionalus, gyvenančius Izraelyje ir išsibarsčiusius po pasaulį.

„Pastebėjome, kad kai kurie profesionalai norėtų grįžti, bet nežino apie čia esančias galimybes. Šioje platformoje įmonės dalinasi informacija, jie žino, ko gali tikėtis“, – sakė D. Biranas. Ši platforma – nemokama nei verslui, nei individams, ir yra išlaikoma iš vyriausybės lėšų. Taip pat norintiems grįžti į Izraelį profesionalams yra siūlomos įvairios ekonominės paskatos, stengiamasi sukurti jiems palankią mokestinę sistemą.

Dar viena pagal šalies technologijų sektoriui – specialūs 6-12 mėnesių trunkantys mokymai, norintiems išmokti IT pagrindų. To buvo imtasi konstatavus, kad šalies universitetai pakankamai šios srities specialistų neparuošia, o per tiek laiko gautos žinios jau leidžia pradėti dirbti.

„Izraelyje aukštosiose technologijose dirbančių žmonių skaičius apie dešimtmetį nesikeitė ir siekė 8,3 proc.: tai riboja ekonomikos augimą, ir vyriausybė bando tai pakeisti, auginti tą skaičių, nes žmonių trūkumas yra labiausiai ekonomiką ribojantis klausimas“, – neslėpė D. Biranas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Galutinis sprendimas: Vilnius nacionalinį stadioną turės po 4 metų (106)

Bylinėjimųsi teismuose, grėsmės prarasti Europos Sąjungos finansavimą ir įtarimų dėl...

Apdovanoti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai (2)

Trečiadienį Kultūros ministerijoje Vilniuje apdovanoti gražiausių lietuviškų įmonių...

Švedų „Swedbank“ tyrimas: išplauti pinigai vingiuoja iki Rusijos ir „Danske Bank“ (44)

Vienas iš didžiausių Švedijos bankų, „Swedbank“ , galėjo būti naudojamas plataus masto,...

Į „Swedbank“ skandalą sureagavo Lietuvos institucijos: ramina dėl poveikio (38)

Apskriejus žiniai, kad per „Swedbank“ galėjo būti išplauta apie 3,7 mlrd. eurų, sureagavo...

Oettingeris: ES po 10 metų iš Kaspijos regiono galėtų gauti 20-25 mlrd. kubų dujų

Europos Sąjunga tikisi, kad gamtinių dujų importas iš Kaspijos regiono per artimiausią...

Top naujienos

Valinskas prabilo apie rinkimų intrigą: nenoriu būti pranašas, bet mes išgirsime labai įdomių dalykų (147)

Kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas, padidins jų darbo kokybę ir kodėl konservatoriams...

DELFI Diena. Ar Lietuvos finansų sistema išlieka stabili, kai „Swedbank“ patiria sunkumų dėl pinigų plovimo? vyksta apklausa (6)

„DELFI Dienoje“ interviu su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovu: ar „Swedbankui“...

Lietuvos teisėsaugai suduotas smūgis: aiškėja, kad dalis duomenų buvo žinomi ir anksčiau (556)

Koks smūgis suduotas Lietuvos teisėsaugos sistemai? Dėl ko buvo tariamasi už 400 tūkst. eurų...

Galutinis sprendimas: Vilnius nacionalinį stadioną turės po 4 metų (106)

Bylinėjimųsi teismuose, grėsmės prarasti Europos Sąjungos finansavimą ir įtarimų dėl...

„Havas“ vadovas Yannick Bollore: likti konkurencingiems pasaulyje tėra vienintelis būdas Išskirtinis interviu DELFI (1)

Vienos iš didžiausių pasaulyje komunikacijos kompanijos „Havas“ vadovas Yannick Bollore tiki,...

Parašų rinkimo lenktynes pralaimintis „valstiečių“ lyderis konservatorius kaltina nešvariu žaidimu (212)

Ingridai Šimonytei neprireikė nė paros, kad peržengtų minimalią 20 tūkstančių parašų ribą,...

NATO narėje veiks rusiškos raketų sistemos: kelio atgal nėra (101)

Pirmoji rusiška raketų sistema S-400 „ Triumf “, kurių įsigijimas sukėlė įtampą tarp...

Per pietų pertrauką apsilankė „Stikliuose“: 75 eurus išleisti vieną kartą per mėnesį – verta (159)

Aš labai mėgstu kontrastus, nes tai dar viena galimybė pažinti ir išbandyti ką nors naujo. Tad...

Pažintis su Milanu atsiėjo itin pigiai: itališki batai po 10 eurų, o pusryčiai – 3,50 (53)

Sklando mitas apie keliautojus: jie tai turi daug pinigų, kad gali sau tai leisti. Nebūtinai. Tikras...

Švedų „Swedbank“ tyrimas: išplauti pinigai vingiuoja iki Rusijos ir „Danske Bank“ (44)

Vienas iš didžiausių Švedijos bankų, „Swedbank“ , galėjo būti naudojamas plataus masto,...