aA
Izraelis – šalis, kuri sugebėjo suklestėti neturėdama gamtinių išteklių. Kaip jai tai pavyko ir ko iš jos galima pasimokyti? Iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ renginyje savo patirtimi dalinosi Izraelio inovacijų agentūros atstovas Danny Biranas.
Danny Biran
Danny Biran
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiskiria didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus

Itin daug dėmesio aukštųjų technologijų vystymui skiriantis Izraelis jau daugelį metų laikosi nuoseklios strategijos, kaip būti šios srities lydere. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2016 m. Izraelis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavo 4,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kai Europos Sąjungoje šis vidurkis siekė 2,4 proc.

Į MTEP investuoja tiek vyriausybė, tiek privatus sektorius – stengiamasi sukurti itin palankias sąlygas naujiems atradimams, turintiems didelį potencialą. Kai kurie žmonės kelia klausimą, o kodėl vyriausybė apskritai turėtų investuoti į MTEP?

„Kai kas sako, kad jei turi gerą idėją ir privačius pinigus – sugebėsi uždirbti, o jei neuždirbi, gal idėja buvo nepakankamai gera? Bet mes laikomės požiūrio, kad laisva rinka taip pat turi ydų, kurios priklauso nuo įvairių faktorių, taip pat ir geografinių, tad jos nebūtinai bus tokios pačios Izraelyje ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, Vyriausybė gali padėti rinkos ydas išspręsti, bet tada turi pasitraukti“, –aiškino D. Biranas.

Beje, vyriausybė neapsiriboja kuria nors specifine ar keliomis sritimis, į kurių inovacijas investuotų. „Žinau, kad kai kurios šalys yra apsibrėžusios, kad investuoja į inovacijas sveikatos apsaugos ar kuriame kitame sektoriuje. Mes manome, kad turime daug sėkmingų entreprenerių, kurie geriau už vyriausybę pamato, kur dabar yra didžiausias potencialas“, – sakė jis.

Vyriausybė remia ir rizikingas investicijas

Kalbėdamas apie tai, kaip vyriausybė imasi spręsti laisvos rinkos ydas, D. Biranas prisiminė Izraelio istoriją, kuri dabar dažnai pateikiama kaip chrestomatinis inovacijų vystymo sėkmės pavyzdys. „ Tu negali vystyti aukštųjų technologijų, jei neturi rizikos kapitalo. Todėl mūsų vyriausybė dar 1990 m. investavo 10 mln. dolerių, kas tuo metu buvo labai dideli pinigai, ir sukūrė 10 rizikos fondų“, – pasakojo jis.

Tarp fondams nurodomų sąlygų buvo tokios, kad į juos turėjo būti įtraukta bent viena Izraelio bendrovė ir rizikos kapitalo atstovai, technologijas išmanantys ekspertai iš užsienio. Praėjus penkeriems metams fondams buvo leidžiama apsispręsti: ar jie nori išsipirkti savo dalį iš vyriausybės už pradinę investuotą kainą ir toliau veikti kaip visiškai nepriklausomi, ar nori likti prie pradinių sąlygų pasilikti vyriausybės pinigus. Tuo metu iš šios iniciatyvos buvo gimę apie 170 startuolių.

„Didelė dalis jų buvo labai sėkmingi, jie išsipirko iš vyriausybės savo dalį ir uždirbo labai didelį pelną“, – džiaugėsi D. Biranas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Izraelio vyriausybė investuoja į rizikos kapitalo projektus ne tik padėdama startuoliams: tokia jos parama gali naudotis tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės. D. Biranas sako, kad taip daroma siekiant paskatinti didžiąsias kompanijas eksperimentuoti. „Rizika yra būtina sėkmės dalis. Tačiau verslas gali nenorėti rizikuoti bijodamas akcininkų reakcijų, o mes skatiname tai daryti drąsiai“, – pasakojo D. Biranas.

Didžiausia problema – talentų trūkumas

D.Biranas teigė puikiai suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl talentų nutekėjimo į užsienį – Izraelis irgi susiduria su šia problema. Tam jie yra sukūrė specialią platformą, suvienijančią profesionalus, gyvenančius Izraelyje ir išsibarsčiusius po pasaulį.

„Pastebėjome, kad kai kurie profesionalai norėtų grįžti, bet nežino apie čia esančias galimybes. Šioje platformoje įmonės dalinasi informacija, jie žino, ko gali tikėtis“, – sakė D. Biranas. Ši platforma – nemokama nei verslui, nei individams, ir yra išlaikoma iš vyriausybės lėšų. Taip pat norintiems grįžti į Izraelį profesionalams yra siūlomos įvairios ekonominės paskatos, stengiamasi sukurti jiems palankią mokestinę sistemą.

Dar viena pagal šalies technologijų sektoriui – specialūs 6-12 mėnesių trunkantys mokymai, norintiems išmokti IT pagrindų. To buvo imtasi konstatavus, kad šalies universitetai pakankamai šios srities specialistų neparuošia, o per tiek laiko gautos žinios jau leidžia pradėti dirbti.

„Izraelyje aukštosiose technologijose dirbančių žmonių skaičius apie dešimtmetį nesikeitė ir siekė 8,3 proc.: tai riboja ekonomikos augimą, ir vyriausybė bando tai pakeisti, auginti tą skaičių, nes žmonių trūkumas yra labiausiai ekonomiką ribojantis klausimas“, – neslėpė D. Biranas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Dalis Elektrėnų keliems mėnesiams liko be karšto vandens: gyventojai priversti išleisti nemenką sumą šildytuvams (16)

Nuo antradienio apie 4 tūkst. Elektrėnų gyventojų keletui mėnesių liko be karšto vandens. Kaip...

„Novaturo“ grupės apyvarta šiemet mažėjo 49 proc. iki 12 mln. eurų

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės apyvarta...

Teismas trečdaliu sumažino prekybos tinklui „Iki“ skirtą baudą (2)

Teismas nusprendė, kad prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi...

Parama dėl COVID-19 planuojama iki rudens: kokios priemonės pasieks darbdavius ir dirbančiuosius (16)

Nemaža dalis verslo įmonių, tokių kaip viešbučiai, kavinės, sanatorijos, turizmo įmonės,...

Top naujienos

Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Susigrąžinę dingusią dukrą tėvai atsitokėjo tik vėliau – kraupus radinys nepaliko abejonių (40)

Dauguma tėvų žino, kad vaikų auginimas yra nuolatinis darbas, reikalaujantis besąlygiškos...

Tarptautinė mokslininkų grupė atviru laišku kreipėsi dėl „Sputnik V“ vakcinos (364)

Tarptautinė mokslininkų grupė dar kartą išreiškė rimtą nerimą dėl Rusijoje gaminamos „...

Orai: savaitgalį lietaus išvengti nepavyks, bet temperatūra kils aukštyn

Šeštadienį Lietuvos orus lems nedidelė aukštesnio slėgio sritis, įsiterpusi tarp dviejų žemo...

Parodė, kaip Turkijoje poilsiauja turtingiausi lietuviai: tai tikras atostogų rojus, kuriame pildomi visi norai (39)

Turkija , tai toli gražu ne tik taupių, ekonominės klasės turistų rojus. Šią šalį mėgsta ir...

Japonijoje gyvenusi Kristina – apie nutylimas moterų pareigas santuokoje, grožio paslaptis ir tikrąjį geišų vaidmenį (72)

Japonija vis dar yra viena iš tų šalių, kuri apipinta įvairiais mitais. Uždari, darboholikai,...

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis (46)

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Mantas Bertulis pasipiktino provokuojančiu TV3 darbuotojos pasiūlymu Šeimų maršui: užsidirbinėti iš žmonių susipriešinimo amoralu TV3: tokių idėjų nepalaikome ir netoleruojame (256)

Dar net neprasidėjęs „ Didysis šeimos gynimo maršas “ visuomenėje kursto aštrias diskusijas....

Havajuose gyvenanti rašytoja Rykštaitė negali suprasti, kodėl mūsų šalyje vengiama šios temos: tai rodo Lietuvos atsilikimą (51)

„Login 2021” pranešėja, rašytoja Vaiva Rykštaitė šiandien sau gali leisti rašyti apie...