Turizmo specialistas pastebi, kad technologijos neatpažįstamai keičia turizmo veidą – nebeužtenka įrengti tvarkingo ir gražaus viešbučio, ar pagarsėti virtuve. Turizme besisukantis verslas vis daugiau investuoja į technologijas, socialinius tinklus bei pradeda galvoti ne tik kaip pritraukti klientą, bet kaip su juo komunikuoti ir pasibaigus kelionei.
„Technologijos turizmą pavertė chaotišką ir anarchišką. Dabar informaciją apie turizmą kuria visi – ne tik verslas, bet ir klientai. Turizmo paslaugą kuria ne tik verslas, bet ir klientai. Realiu laiku stebėdami klientų pastabas, verslininkai kuria produktus, kurie pateisintų klientų poreikius“, - kalbėjo britas.
Technologijos turizme, kaip automobilis, kurį reikia mokėti vairuoti
Tačiau pašnekovas taip pat pripažino, kad besivystančios technologijos sukūrė ir grėsmių turizmui. „Kalbame apie pelno maržą. Dabar turistai internete pirmiausia ieško mažesnės kainos, jie nekreipia dėmesio į tai, kas už tą kainą suteikiama. O tame versle, kur žudomas pelnas, žudomas ir visas verslas“, - grėsmę įžvelgia turizmo ekspertas.
Pasiteiravus, kokias galimybes turizme sukuria technologijos tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, D. Buhalis teigė, kad technologijos tėra įrankis, kuriuo reikia išmokti naudotis.
Specialistas patarė Lietuvai visų pirma nusibrėžti tikslą, kokių šalių turistų norima prisikviesti, o tuomet investuoti į technologijas. „Jei norite pritraukti kinų, turite pasižiūrėti, ar turite tinklalapių mandarinų kalba. Jei turite, ar jie atnaujinami? Ar naudojatės kinų socialiniais tinklais?“, - patarimais dalijosi svečias iš Didžiosios Britanijos.
Tačiau kas tuo turi rūpintis – vietiniai verslai ar valdžia?
„Turizme matomas vis didesnis privačių verslų ir viešųjų institucijų bendradarbiavimas. Tačiau valstybines organizacijas išlaikyti brangu, jos ne tokios lanksčios, lėtesnės, bet tuo pačiu visas verslas tikisi, kad jos padarys visą rinkodarą, o jie tik pasiims pelną. Dabar esame tokioje ekonominėje padėtyje, kai vis daugiau valstybių atsigręžia į turizmą, todėl svarbu tai išnaudoti ir verslui, ypač verslioms mažoms iniciatyvoms“, - atsakė D. Buhalis.
Verslo turizmui „Ryanair“ netiks
Šiuo metu itin daug kalbama apie Vilniaus tikslus tapti verslo turizmo centru, tačiau britas teigia, kad Lietuvai geriau būtų nesikoncentruoti į vieną nišą, o ieškoti lygsvaros turizme.
„Verslo turizmas yra geras tuo, kad žmonės išleidžia daugiau pinigų, tačiau aš bandyčiau ieškoti balanso“, - teigė profesorius.
Pašnekovas taip pabrėžė, kad kol kas iki efektyvaus verslo turizmo Vilniui dar toli.
„Jūs turite turėti tiesioginių skrydžių iš didelių miestų ir su kitokiomis oro bendrovėmis. „Ryanair“ verslo turizmui netinka“, - kritika dalijosi septynias valandas per Kopenhagą iš Didžiosios Britanijos į Vilnių skirdęs konferencijos dalyvis.
Pasižiūrėkite į gamtą
D. Buhalis, ieškant savo stipriųjų pusių, kurias būtų galima išnaudoti turizme, lietuviams siūlo apsidairyti ir atkreipti dėmesį į gamtą.
„Turistinis produktas gali būti kuriamas iš to, kas jau yra. Ir tam nereikia milžiniškų investicijų, - kalbėjo specialistas. - Pavyzdžiui, surinkite grybų žinovus, suorganizuokite paketus su grybavimo ir patiekalų iš grybų gaminimu ir siūlykite viso pasaulio grybų mylėtojams“.
Kaip pavyzdį pašnekovas paminėjo Suomiją, kurios verslininkai sugebėjo turizmui išnaudoti nutolusias ir šaltas apylinkes.
„Žinoma, kai kurioms turizmo paslaugoms reikalingos didelės investicijos – keliai, geležinkeliai, pastatai. Tačiau turite surasti nišas, kur tereikia idėjų ir jas sėkmingai įgyvendinti“, - pokalbį baigė britas.
