Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Kaip laidoje „Delfi 11“ sakė aplinkos viceministras Marius Narmontas, dokumentas apima labai daug sričių.
„Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies dvideginio (CO2) emisijas, praktiškai visi sektoriai turi tam tikrus išmetimus. Tikslas – visai Lietuvai sutaupyti 9 proc. CO2 emisijų. Transporto, žemės ūkio sektoriai yra pagrindiniai teršėjai, bet ir kituose yra išmetimų. Dėl to planas apima labai daug“, – dėstė jis.
Viceministras dar sakė, kad planas sudarytas iš kelių dalių: priemonių, kurios jau yra yra, ir priemonių, kurių reiktų papildomai. „Dar yra ir energetinė dalis, atsinaujinantys ištekliai, energetinės nepriklausomybės tikslai“, – pasakojo M. Narmontas.
Vis dėlto, L. Paškevičiūtė teigė, kad planas nepakankamai ambicingas.
„Nuomonė tokia, kad planas toks, koks su dabartiniu Lietuvos politikų ir institucijų supratimu gali būti. Iš vienos pusės, tai didelis žingsnis į priekį. Bene pirmą kartą ne tik Aplinkos ministerija, bet visos institucijos (ūkinės ministerijos) privalėjo pažiūrėti į aplinkosaugines problemas“, – sakė ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad šiuolaikinė aplinkosauga nėra vien tik „Aplinkos ministerija“, ji yra apie tai, kaip gyventojai turi keisti savo gyvenimo stilių.
„Šie pokyčiai turės įtakos visiems sektoriams, – sakė L. Paškevičiūtė. – O kalbant apie Lietuvą, gyvename lūžio taške. Prie to prisidėjo ir „Grigeo“, ir kitos ekologinės nelaimės. Suprantame, kad ne vien tik ekonomikos augimas svarbus mūsų gerovei, bet ir aplinkosauga, švari aplinka, klimatas.“
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, kad teigiamai vertina Vyriausybės patvirtintą planą.
„Tačiau iki šiol turime prastą paprotį – priimti daug strategijų, bet jas kada norime vykdome, kad nenorime, nevykdome. Proveržį paprastai padarome ten, kur Briuselis arba Europos Komisija prižiūri. Šio plano vykdymą prižiūrės Briuselis, reiškia, mes vykdysime“, – laidoje „Delfi 11“ sakė jis.
Ne tik kanapės
M. Narmontas sakė, kad mokslininkų vertinimu, pluoštinės kanapės pakankamai gerai absorbuoja CO2.
„Tačiau su jomis yra kita problema – jei nori užrakinti kanapėje (lygiai tas pats su medžiu), negali deginti. Jei sudegini, viskas išbėga per kaminą.
Pluoštinės kanapės negali sudžiūti, nes jei sudžiūva, paleidžia. Tolimesnės technologijos klausimas – kaip pagauti, užrakinti, kad atgal neišskirtų.
Vienas plano tikslų – paskatinti, kad statybų sektoriuje būtų naudojama daugiau medienos. Kai kurios šalys duoda įpareigojimus, kad tam tikra „žaliųjų“ pirkimų arba statybinių medžiagų dalis turi būti iš medienos“, – pasakojo jis.
Savo ruožtu L. Paškevičiūtė pabrėžė, kad kalbant apie kanapes, reikia žiūrėti, ne tik, kad jos sukaupia, bet ir į tai, kas bus po to.
„Kitas klausimas – ar kanapių laukai galės tarnauti, kaip ir miškai, mūsų rūšinei įvairovei, bioįvairovei. Lietuvos laukų pavertimas kanapių plantacijomis, iš biologinės įvairovės perspektyvos nebūtų pats geriausias sprendimas“, – svarstė ji.
„Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė pasakojo, kad CO2 užrakinimas apskritai kelia daug diskusijų.
„Pievos ir miškai svarbūs tuo, kad jie užrakina ir neišleidžia anglies. Tada šalis gali rinktis, ką ji daro. Jei kerta miškus, degina malkoms, tada sukauptą anglį išlaisviną. Jei sudeda į stalą, tai po 20 metų jis gali būti sukūrentas biokurui. Tai laikinas atidėjimas.
Gamta siūlo savo sprendimus ir sako, kad net ir nukritusi mediena keliauja į dirvožemį. Pūvanti mediena šiek tiek išleidžia, bet atiduoda ir į dirvožemį. Tuo metu ąžuolai, kiek laiko gyvena, tiek ir išlaiko savyje“, – sakė L. Paškevičiūtė.
