VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė teigia, kad ir dabar mokesčių administratorius gali tikrinti mokesčių mokėtojus, kurie kelia įtarimą, pavyzdžiui, neteisėtai praturtėja.
„Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra ne tas, kad masiškai visus žiūrėti nuo pirmo lito, kas tik turi pajamų, gauna tik pensiją ar tik atlyginimą. Tai ne toks tikslas. Norint atrinkti mokesčių mokėtojus, kurie vis dėlto nemoka mokesčių, nedeklaruoja pajamų, yra rizika, tai reikia turėti kažkokių tai duomenų. Tai šitas įstatymo pakeitimo projektas turės galimybes gauti sąskaitas, o jų dydį, apimtis, rūšis nustatys tvarka.“
„Mes ne tik norime pažiūrėti, ar teisingai sumoka mokesčius, dar yra ir neteisėto praturtėjimo projektas, yra šešėlinio verslo pažabojimo projektas. Kaip žiniasklaidoje yra pateikiama, kad čia bus masinis sekimas, mes taip nemanome“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sako A. Gaudutytė.
Vis dėlto Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad kitų šalių mokesčių administratoriai nerenka duomenų apie gyventojų bankų sąskaitas.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje mokesčių administratorius tuos duomenis gali gauti tik su teismo sprendimu. Girdime, mokesčių inspekcija turi tiek suinvestavusi į IT sistemas, turi įvairių mokymų, semiasi patirties, o dabar jie sako, kad tarsi turi pirštu badyti į dangų, kad gautų duomenų, kaip surasti potencialius mokesčių vengėjus.“
„Stebina tiek VMI, tiek Seimo narių požiūris į visus kaip į sukčius. Štai, kas dažnai sakoma Seimo Finansų ir biudžeto komitete: būkite sąžiningi ir neturėsite bėdų. Bet solidaraus PVM klausimas, kuris svarstomas, čia labiausiai ir nukentės tie sąžiningi žmonės“, - teigia ekspertė.
„Jeigu pirkėjas nusipirko iš pardavėjo kažkokią tai prekę ar paslaugą, sumokėjo, atsiskaitė su PVM, o pardavėjas nepervedė PVM, tai mokesčių administratorius gali ateiti pas pirkėją ir pareikalauti jo, kad antrą kartą sumokėtų ar dalį to PVM ar visą PVM“, - aiškina K. Leontjeva.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
