„Mūsų asociacija norėjo labai aiškaus atsakymo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kiek sumažėja „sodrinė“ pensija, pasirinkus antrą pensijų fondų kaupimo pakopą? Atsakymas buvo toks išplaukęs, kad mes nesugebėjome pasiskaičiuoti. Blogai, kad valstybė ilgalaikius sprendimus verčia piliečius daryti neturėdama aiškaus matematinio modelio. Visi skaičiavimai paremti tam tikrais spėjimais“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas” teigė J. Dirginčius bei pridūrė, kad asociacija mato, kokia antros pakopos kaupiančiųjų problema.
„Visi Lietuvos žmonės, kurie kaupia antroje pakopoje turi būti ekonomistai, finansininkai, išmanantys finansavimo strategijas ir sugebantys teisingai pasirinkti ne tik bendrovę, bet ir rizikos kryptį“, – sakė J. Dirginčius.
Laiko apsispręsti, kaip kaupti pensijas, liko visai nedaug. Pasiliekantieji pensijas kaupti antroje pakopoje dar gali spręsti, ar skirti papildomų lėšų kaupimui, ir taip gauti valstybės paskatą. Nauji pensijų fondų dalyviai gali rinktis tik du variantus – vien „Sodrą“ arba dalyvaujant antroje pakopoje skirti ir papildomų lėšų kaupimui, ir taip gauti valstybės paskatą.
„Visi, kurie gauna minimalią algą, turės pervesti 13 Lt, o iš valstybės gaus 22 Lt paramą. Asmenims, kurie uždirba daugiau, 6000-10 000 Lt, jiems tai finansiškai nenaudinga, nes jie turės pervesti 1 proc. nuo savo atlyginimo, tai tarkim 100 Lt, o iš valstybės gaus tokią pačią 22 Lt paramą. Tokiu atveju geresni kiti kaupimo instrumentai – trečia pakopa arba investicinis draudimas, kuris leidžia pasinaudoti 15 proc. gyventojų pajamų lengvata“, – Žinių radijui pasakojo J. Dirginčius.
