„Naujausioje sutartyje numatytas skolos mažinimo priemones galima tik sveikinti, tačiau ilgainiui prireiks papildomų priemonių skolai sumažinti“, - ekonomikos profesorių D. Vayanos cituoja „RIA Novosti“.
Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas naktį į antradienį susitarė skirti Graikijai naują 43,7 mlrd. eurų finansinę paramą, kad, nepaisant visų ankstesnių nesėkmių, būtų sėkmingai užbaigta jau beveik trejus metus vykdoma Atėnų gelbėjimo nuo bankroto programa. Analitikai tikisi, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusios šalies skola iki 2020 m. sumažės iki 124 proc. BVP. Šiuo metu šis rodiklis sudaro per 170 proc.
Graikija gaus 43,7 mlrd. eurų sumą, kuri bus duota dviem išmokomis. Sprendimas skirti šią papildomą paramą buvo atidedamas nuo pavasario dėl politinio nestabilumo šalyje.
„Dėl fragmentiško susitarimo pobūdžio toliau išliks neapibrėžtumas dėl Graikijos perspektyvų ir tai savaime sutrikdys ekonomikos atsigavimą. Tuo tarpu teigiamas šio susitarimo momentas yra tas, kad skola bus mažinama laipsniškai kelerius metus ir daug kas priklausys nuo to, kaip Graikija vykdys kreditorių iškeltus jai uždavinius“, - kalbėjo ekspertas.
Pasak D. Vayanos, tarptautinių kreditorių trejetui (ES, ECB ir TVF) reikėtų pakeisti požiūrį į paramos programą, sutelkiant didesnį dėmesį į reformas, o ne į tai, kad pajamos viršytų išlaidas.
„Trejetas turi visų pirma susikoncentruoti ties Graikijos vyriausybės ekonomikos reformavimo rezultatais, o pastangos pasiekti pirminį perteklių turėtų būti antroje eilėje pagal svarbumą", - sakė ekspertas.
