Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų. Jeigu didelė dalis Vokietijos pretenzijų nebūtų įvykdyta, daugelis smulkių ir vidutinio dydžio įmonių taptų nemokios, o tai savo ruožtu skaudžiai smogtų šalies ekonomikai. Vokietijos bendrasis vidaus produktas gali susitraukti iki 7-10 proc., aiškino L. Feldas savo naujausiuose komentaruose, kurie turi būti publikuoti rugpjūčio 31 dieną.
Graikijos pasitraukimas iš euro zonos taip pat būtų skausmingas Vokietijai, įsitikinęs L. Feldas. Pasak jo, krizės paplitimo per bankininkystės sistemą rizika kiek sumažėjo, bet kartu išlieka rizika, kad Graikijos pasitraukimas iš valiutų bloko priverstų investuotojus baimintis, kad ir kitos euro zonos valstybės gali pasekti jos pavyzdžiu, pastebi ekspertas.
Pastaruoju metu Vokietijos valdymo sferose aktyviai svarstoma Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema. Kai kurie politikai atvirai ragina Atėnus žengti tokį žingsnį. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir jos šalininkai yra prieš tokį scenarijų. O Europos centrinio banko ( ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas ne kartą yra pareiškęs, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos skaudžiai smogtų likusioms zonoje šalims, tačiau vis dėlto tokį jos žingsnį būtų įmanoma išgyventi.
Garsus ekonomistas Nourielis Roubini, išpranašavęs 2008 m. pasaulinę finansų krizę, anksčiau prognozavo, kad euro zona subyrės daugiausia per pusę metų. Pasak jo, situacija Graikijoje nepagerės, nes šios šalies vyriausybė subyrės per artimiausius pusę metų. Tačiau pagrindinė problema slypi ne šioje šalyje. Jo prognozėmis, po 3-6 mėnesių priėjimą prie kapitalo rinkų praras Italija ir Ispanija.
Kaip pastebėjo L. Feldas, nėra daug pasitraukimo iš skolų krizės variantų, o dauguma jų toli gražu nėra neskausmingi.
L. Feldas prognozuoja, kad Vokietijos ekonomika šiais metais ūgtelės 0,8-0,9 proc., o antrąjį pusmetį jos augimo tempai pastebimai kris.
Galutiniais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 0,3 proc., kaip ir prognozavo analitikai. Taigi Vokietija vis dar išlieka euro zonos ekonomikos lydere.
Primenama, kad Graikijos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 6,2 proc. Italijos BVP per balandį-birželį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc.
